Įsibėgus vasarai daugelis gyventojų planuoja atostogų maršrutus ir ruošia Europos sostinėse, pajūrio kurortuose ar tolimesniuose egzotiškuose kraštuose lankytinų objektų sąrašus. Kelionės neabejotinai suteikia daug įspūdžių, tačiau pasisvečiavimą užsienio šalyje gali apkartinti kišenvagiai ar sukčiai, kurie tyko budrumą praradusių turistų.
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Gytis Matiukas sako, kad nusikaltėliai dažnai turi gerai atidirbtas technikas ir neretai veikia organizuotai, todėl net ir atostogų metų svarbu pernelyg neatsipalaiduoti ir imtis būtinų atsargumo priemonių.
Apsimeta turistais ir prašo pagalbos
Kuo žymesnis ir įspūdingesnis lankytinas objektas, tuo daugiau jį išvysti trokštančių turistų. O kur jie, ten ir nešvariems darbeliams pasiruošę vagys bei sukčiai. Pagrindiniuose Barselonos, Romos, Paryžiaus ar daugelio kitų miestų turistų traukos taškuose ir gatvėse knibždėte knibžda vagišių. Jie tyko tinkamos progos nugvelbti turistų pinigines, telefonus ar kitus vertingus daiktus, o taip pat stengiasi tokias progas susikurti patys.
„Kišenvagiai turi pačių įvairiausių taktikų – nuo artimo kontakto iniciavimo braunantis žmonių minioje iki apsimetinėjimo kitais pagalbos prašančiais turistais, įvairių menkniekių prekeiviais, kokią nors peticiją pasirašyti siūlančiais aktyvistais. Jų tikslas yra vienas – nukreipti aukos dėmesį ir kuo arčiau prie jos prisiartinti. Dažni atvejai, kai į vagišių taikiniu tapusį žmogų tarytum netyčia atsitrenkiama ir tuomet puolama atsiprašinėti.
Nieko neįtariantis asmuo taip pat gali būti apipilamas kokiu nors gėrimu. Vėlgi – iš karto seka atsiprašinėjimas ir bandymas „padėti“ – valyti drabužius. Tokie nusikaltėliai dažnai veikia grupelėmis ir, kol vienas nukreipia dėmesį, kiti švarina kišenes ar kuprines. Svarbu nepamiršti, kad daugelis kišenvagių yra tikri profesionalai ir vertingus daiktus sugeba nugvelbti akimirksniu, aukai net nespėjus susigaudyti, kas nutiko“, – pabrėžia G. Matiukas.
Populiarėja žaibiški plėšimai
Pasak eksperto, vagišiai aktyviai dirba ir paplūdimiuose. Kaip priedanga, anot jo, vagystei gali tapti specialiai šalia poilsiautojų paspirtas kamuolys, numesta svaidymo lėkštė. Vagišiai taip pat ieško besimaudančių asmenų be priežiūros paliktų daiktų ar užmigusių poilsiautojų. Apie juos iš anksto sutartais įvairiais signalais nusikaltėliams neretai praneša paplūdimyje įvairiais dalykais prekiaujantys ar tiesiog prekeiviais apsimetantys jų bendrininkai.
„Negana to, Europos didmiesčiuose pastaruoju metu taip pat populiarėja žaibiški plėšimai, kuriuose dalyvauja grupelės dažnai su motoroleriais ar elektriniais paspirtukais staiga privažiuojančių asmenų. Paprastai taikomasi į brangius laikrodžius ar papuošalus dėvinčius asmenis. Aukomis, kurios nusižiūrimos iš anksto ir kurį laiką stebimos, dažnai tampa būtent turistai“, – įspėja ERGO atstovas.
Dovanoja, bet reikalauja sumokėti
Ne mažiau nei vagys prarastu turistų budrumu siekia pasinaudoti ir įvairaus plauko sukčiai. Populiariose turistinėse vietose jų taip pat apstu. Šio žanro klasika yra neva nemokamai ką nors išbandyti, pasimatuoti ar pademonstruoti siūlantys ar dovanojantys prekeiviai. Draugiškas jų bendravimas baigiasi, kai auka į rankas paimtą suvenyrą nori grąžinti. Tuomet sukčiai reikalauja už jį susimokėti.
„Tokie sukčiai dažnai tiesiog per prievartą turistams į rankas kiša įvairius menkniekius ar suvenyrus, siūlo ant praeivių rankos pademonstruoti „draugystės“ apyrankes. Kai ji atsiduria ant rankos, primygtinai prašoma ar net reikalaujama už ją susimokėti. Tad tokius prekeivius ar „dovanotojus“ geriausia ignoruoti ir nieko iš jų neimti. Taip pat reikėtų būti atsargiems fotografuojant asmenų turimus egzotinius gyvūnus. Už tai taip pat gali būti reikalaujama susimokėti, net jei iš pradžių savininkas tarsi leidžia ar net pats ragina fotografuoti savo turimą beždžionėlę ar papūgą“, – sako G. Matiukas.
Anot jo, taip pat nereikėtų susivilioti įvairiomis populiariose turistinėse vietose siūlomomis loterijomis ir žaidimais, kurių metu neva galima nesunkai laimėti pinigų ar kitų prizų. Kad priviliotų patiklius turistus, sukčiai pasitelkia bendrininkus, kuriems žaidime neįtikėtinai „sekasi“ ir jie nesunkiai „laimi“, taip paskatindami kitus išmėginti savo laimę. Nesuku atspėti, kad tai baigiasi prarastais pinigais, kuriuos reikia susimokėti už dalyvavimą tokiame žaidime.
Svarbu ugdyti savisaugos instinktą
Nors kišenvagiai, sukčiai ir kiti nusikaltėliai yra daugelyje šalių ir miestų turistų tykantis pavojus, anot G. Matiuko, bendras savisaugos instinktas ir atsargumas gali padėti problemų išvengti. Anot jo, taip pat verta pasidomėti konkrečia kelionių kryptimi ir su ja galimai susijusiais pavojais, vyraujančiomis sukčiavimo schemomis.
„Bendra taisyklė yra būti itin atsargiems žmonių susibūrimo vietose ir turistų traukos objektuose, taip pat stotyse, metro. Tokiose vietose reikėtų stebėti savo aplinką, jei įmanoma, pinigines ar kitus vertingus daiktus laikyti vidinėse kišenėse, kuprines nešti ne ant nugaros, o priešais save. Kelionėms gali būti verta įsigyti po drabužiais slepiamą piniginę. Taip pat reikia įvertinti būtinybę visus savo pinigus ir banko korteles turėti su savimi.
Geriausia į miestą neštis tik tiek pinigų, kiek planuojama tuo kartu išleisti. Visą kitą turtą vertėtų palikti viešbutyje – žinoma, jei jis yra patikimas ir saugus. Kai kuriose šalyse ir miestuose rekomenduojama visai nedėvėti brangių ar brangiais atrodančių papuošalų, laikrodžių ir netgi rinktis neišsiskiriančią aprangą“ – pažymi G. Matiukas.
