Pradėkime kiekvieną vasaros dieną ryškiai: geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiai ar uogos ne tik kelia nuotaiką, bet ir teikia begalę naudų mūsų kūnui. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, persikai, abrikosai, nektarinai, trešnės tinka kokteilių ar glotnučių gamybai, taip pat košių bei salotų gardinimui.
Kaulavaisiams sunku atsispirti – gardūs, sultingi ir spalvingi
Tai pačiai kaulavaisių grupei priklausantys abrikosai, persikai ir nektarinai, pasak gydytojos dietologės dr. E.Gavelienės, puikiai papildys vasaros vaisių racioną, suteiks organizmui naudingų vitaminų ir mineralų. „Nektarinuose gausu B grupės vitaminų, taip pat vitamino C, E, ir K. Šiuose vaisiuose gausu skaidulų, palaikančių gerą virškinimo sistemos sveikatą, ir kūnui reikalingų mineralų: kalio, kalcio, magnio, šiek tiek geležies. Nektarinuose yra medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis ir apsaugančių organizmą nuo ląstelių pažeidimų bei ankstyvo senėjimo. Dėl šių priežasčių nektarinus, kaip ir kitus kaulavaisius, vasaros metu išties vertėtų įtraukti į mitybos racioną ir skanauti dažniau“, – pataria gydytoja dietologė.
Pasak dr. E. Gavelienės, šviežiuose abrikosuose taip pat gausu taninų – priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių turinčių elementų, kurie be kitų savybių skatina virškinimą.
„Vienoje porcijoje vaisių yra pusė rekomenduojamos vitamino A paros dozės. Tai labai svarbi maistinė medžiaga mūsų sveikatai: regėjimui, plaukams, odai, kaulams ir imuninei sistemai. Tačiau sveikos ir subalansuotos mitybos garantas – skirtingų vaisių, daržovių ir uogų, grūdinių kultūrų bei baltymais turtingų produktų įtraukimas į valgiaraštį. Vasara tam geriausias metas, nes šviežių ir skanių gėrybių gausu tiek namų daržuose ir soduose, tiek parduotuvėse. Kasdien šviežių daržovių, vaisių ir uogų rekomenduojama suvartoti bent 300–400 gramų“, – primena gydytoja dietologė.
Kankina nemiga? Skanaukite vyšnių!
Vasarą vyrauja puiki uogų skonių ir spalvų įvairovė – net ir trešnės būna geltonos, rausvos ar tamsiai raudonos spalvos: tai priklauso nuo skirtingų uogose esančių fitochemikalų. Pasak dr. E. Gavelienės, esminių skirtumų tarp trešnių ir vyšnių nėra: „Tiek vyšniose, tiek trešnėse gausu skaidulų, polifenolių ir vitamino C. Lyginant angliavandenių kiekį vyšniose ir trešnėse, pastarosiose fruktozės yra daugiau: 100 gramų uogų – 12 gramų, kai vyšniose – 8 gramai. Tiek vyšnios, tiek trešnės labiausiai mums naudingos dėl polifenolių, skaidulų, vitamino C gausos. Taip pat naudingos jose esančios mineralinės, biologiškai aktyvios ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos.“
Ji priduria, kad vienas įdomesnių ir daug kam nežinomų dalykų yra tai, kad vyšnios naudingos žmonėms, kankinamiems nemigos. „Vyšnios iš kitų uogų išsiskiria tuo, kad jose yra triptofano, oksitocino bei melatonino, kurie turi įtakos miego kokybei. Be to, vyšnios turi nemažai vitamino C, daug skaidulinių medžiagų, karotinoidų, jose randama ir organizmui naudingo kalio. Tai sąlyginai nekaloringos uogos, nes 100 g vyšnių yra vos 50 kalorijų. Trešnės nedaug kaloringesnės – tokiame kiekyje yra 60 kalorijų“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Vasaros gėrybes džiovinkite – pigu ir gardu
Jei pigiau nusiperkate didesnį kiekį vaisių ir uogų, dalį jų galite džiovinti. Puiku, jei turite maisto produktų džiovyklę, tačiau susidžiovinti juos galima ir orkaitėje. Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė E. Krasauskienė sako, kad namuose džiovinti vaisiai ir uogos bus puikios atsargos žiemai, be to, tai dar ir pigiau – sutaupysite ir maisto nešvaistysite.
„Persikus ir abrikosus perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus, supjaustykite vienodomis riekelėmis, tarp jų palikite tarpus. Išėmę kauliukus taip pat galite džiovinti trešnes. Džiovindami orkaitėje būtinai naudokite kepimo popierių. Dar viena svarbi detalė – tinkama, ne per aukšta ir ne per žema džiovinimo temperatūra (orkaitėje – maždaug 70–90 °C). Šiek tiek praverkite orkaitės dureles, kad išeitų drėgmė (galima tiesiog užkišti medinį šaukštą). Kas pusvalandį patikrinkite vaisius (džiovinimas gali užtrukti 6–12 valandų), o kai jie bus visai sausi, atvėsintus laikykite sandariame inde arba maišelyje“, – pataria E. Krasauskienė.
Vasariškos salotos su kaulavaisiais
Salotoms reikės:
8 vnt. abrikosų arba persikų;
150 g mocarelos sūrio rutuliukų;
2 vnt. avokadų;
2 v. š. sezamų sėklų.
Užpilui reikės:
2 v. š. citrinos sulčių;
3 v. š. alyvuogių aliejaus,
2 v. š. klevų sirupo;
šviežių mėtų, kalendros, druskos – pagal skonį.
Kaip gaminti:
- Nuplaukite vaisius, perpjaukite per pusę, išimkite kaulus ir supjaustykite ketvirčiais. Avokadus nulupkite, išimkite kaulus ir supjaustykite. Į didelį serviravimo indą sudėkite vaisius, avokadus, mocarelos sūrį, užberkite sukapotų mėtų ir kalendrų.
- Mažame dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų su citrinų sultimis, klevų sirupu ir druska. Užpilkite paruoštą padažą ant salotų. Užbarstykite sezamų sėklų.
- Sezamų sėklas prieš užbarstydami sausai pakepinkite ant keptuvės, kad truputį pageltonuotų.
Lietuvoje dėl šiltų žiemų nebeiššąla ir vaisius sunokina net pietinių veislių trešnės, persikai, nektarinai, vynmedžiai, graikiški riešutmedžiai,uogas sirpina šilauogių krūmai, tačiau prekybos centruose dažniausiai pardavinėjami ispaniški, graikiški, vengriški ar turkiški vaisiai ar kanadietiškos uogos. Kodėl beveik nėra lietuviškų? Kur priežastis?