Nuo liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Prezidentui metiniame pranešime iškėlus vaistų prieinamumo klausimą, socialdemokratai pažymi, kad esamą padėtį lėmė sisteminės priežastys.
„Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams įsigyti – vienos didžiausių Europos Sąjungoje.
Naujausių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kartais užtrunka ištisą amžinybę. Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai trūksta žmonių, šlubuoja finansavimas“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė, pažymėdama, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 92 proc. sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911).
Ji atkreipia dėmesį, kad Vaistų politikos įgyvendinimo planas, kuriuo turėtų vadovautis Vyriausybė, iki šiol neparengtas, nors jau baigiasi kadencija.
„Vaistų politikos gairės dulka stalčiuje, įgyvendinimo planas neparengtas. Vyriausybė įsipareigojo didinti vaistų prieinamumą, mažinti ligonių išlaidas receptiniams vaistams, didinti kompensuojamųjų vaistų vartojimo dalį“, – vardija O. Leiputė.
Lietuva pirmauja pagal mirštamumą, bet vaistai neprieinami
Ji pažymi, kad Europos kontekste Lietuva labai išsiskiria širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų, bet reikalingi vaistai nuo šių ligų nekompensuojami, labai brangūs, sunkiai pasiekiami.
„Vaistai sunkiai prieinami ir moterims, sergančioms išplitusiu krūties vėžiu. Nedaug jų išgyvena – ir čia Lietuvos rodiklis vienas prasčiausių Europoje.
Taip yra todėl, kad reikalingi naujausi vaistai yra neprieinami. Dėl dabar galiojančios vaistų kompensavimo tvarkos Lietuvos moterys pasmerkiamos mirti“, – komentuoja O. Leiputė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pakartojo įspėjimą, kad sprendimų priėmimui dėl vaistų kompensavimo trūksta skaidrumo.
Didieji žaidėjai daro viską, kad galėtų diktuoti kainas
Socialdemokratė ragina įvertinti korupcinių ryšių ir slaptų susitarimų poveikį vaistų kainoms.
„Apie šias rizikas ne kartą įspėjo specialiosios tarnybos, bet ministerija reaguoja vėžlio greičiu.
Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba vėl pateikė įtarimus, kad 20 vaistinių ir klinikų susitarė dėl kainų. Tarnyba taip pat įspėjo dėl korupcinių rizikų priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Ištyrusi procedūras ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba atskleidė, kad pareiškėjai nėra įpareigojami pagrįsti siūlomos kompensuoti kainos, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina kainos tikrumo“, – pažymi Seimo narė.
Ji pabrėžia, kad sprendimų priėmimui dėl kompensavimo trūksta skaidrumo, nes dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas.
„Iš tikrųjų sunku sveiku protu suprasti, kodėl šiandien, kai sukauptas didžiulis PSDF rezervas, vis dar tenka kovoti, kad būtų kompensuojami vaistai nuo retų ligų.
Yra atvejų, kai šeimos yra priverstos emigruoti į kitas šalis, kur tie vaistai kompensuojami“, – pažymi O. Leiputė.
Pasak Seimo narės, didžiausi rinkos žaidėjai yra išplėtoję ištisą neteisėtų priemonių arsenalą, kad galėtų diktuoti kainas.
„Ne paslaptis, kad jie griebiasi kainų derinimo, kainų fiksavimo, pasidalija rinką.
Piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi, stambieji rykliai derina veiksmus konkursuose, daro spaudimą valdžios institucijoms. Jie gali sumažinti ar nutraukti tiekimą, kad pasididintų pelno maržas, nustatyti produktų perpardavimo kainas, į savo platinimo tinklą neįsileisti prekiautojų. Jie derina veiksmus konkursuose (pavyzdžiui, padaro klaidų, kad nelaimėtų konkurso), o vėliau mažesnėmis kainomis perleidžia paslaugas viena kitai.
Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios farmacijos bendrovės derino siūlomas kompensuojamųjų vaistų maržas, kad užtikrintų papildomą pelną“, – primena Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja O. Leiputė.
