Valstybės kontrolės auditui nustačius, kad 92 proc. sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vėlavo, opoziciniai socialdemokratai kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, reikalaudami gerinti kompensavimo sistemos sąlygas ligoniams.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ragina A. Dulkį nelaukti Valstybės kontrolės nustatytų terminų ir į susiklosčiusią padėtį reaguoti tuoj pat.
„Valstybės kontrolė atskleidė didžiulį skaudulį mūsų sveikatos sistemoje – tragišką kompensuojamųjų vaistų neprieinamumą. Pasirodo, kad kone visi sprendimai dėl vaistų kompensavimo sergantiems žmonėms vėluoja.
Įsivaizduokite: pacientas serga sunkia liga, jam kuo skubiausiai reikia vaistų, tačiau jis yra verčiamas laukti iki 2 metų. Juk žmogus gali per tą laiką ir numirti. Valstybės kontrolė reikalauja iki 2026 m. užtikrinti, kad vaistai būtų kompensuojami nevėluojant. Tačiau A. Dulkys turėtų atsiraitoti rankoves ir kibti į darbus jau dabar“, – teigia R. Budbergytė.
Seimo narė primena, kad kompensuojamųjų vaistų metodikos kontrolė – A. Dulkio rankose. „Būtent sveikatos apsaugos ministras mūsų šalyje tvirtina kompensuojamųjų vaistų kainyną ir kompensuojamųjų vaistų sąrašo sudarymo metodiką. Todėl A. Dulkys turi inicijuoti visų šių tvarkų peržiūrą, kad reikalingi vaistai pacientus pasiektų greičiau.
Valstybės kontrolės priekaištai yra nukreipti į ministrą, todėl būtent jis dabar turėtų siūlyti sprendimus, kaip sutaisyti šią akivaizdžiai sulūžusią vaistų kompensavimo sistemą“, – tikina R. Budbergytė.
O. Leiputė: vaistų prieinamumo žmonėms rodikliai – vieni blogiausių Europoje
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė primena, kad Lietuva pagal vaistų prieinamumo rodiklius „tapo bloguoju pavyzdžiu visoje Europoje“.
„Europos vaistų agentūra mums nuolat primena, kad Lietuvos vaistų kompensavimo sistema yra per daug biurokratiška ir per menkai finansuojama. Pagal kompensavimo sprendimų priėmimo trukmę neigiamai išsiskiriame ir tarp kaimyninių šalių. Tam, kad kompensavimo sistema būtų efektyvesnė, reikia ir daugiau lėšų. Tai parodė ir Valstybės kontrolės tyrimas: 2020–2023 m. vaistų kompensavimui skirta 76 proc. mažiau lėšų nei buvo nustatytas poreikis“, – sako O. Leiputė.
Seimo narė primena, kad Lietuvos gyventojai už sveikatos paslaugas moka kone daugiausiai tarp Europos Sąjungos šalių. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatos paslaugoms per metus siekia 1080 dolerių. Tai – daug didesnė suma nei pasaulio išsivysčiusių šalių vidurkis“, – komentuoja O. Leiputė.
Primename, kad Valstybės kontrolė gruodį paragino sudaryti sąlygas ligoniams laiku įsigyti reikalingų vaistų. Pasak Valstybės kontrolės, vaistų kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos, tobulintinos ir priemonės, užtikrinančios racionalų vaistų vartojimą.
Tokius rezultatus atskleidė atliktas auditas „Vaistų prieinamumas gyventojams“, kuriame atkreiptas dėmesys, kad 92 proc. sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vėlavo.
