Vasara – vienas avaringiausių laikotarpių, rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Praėjusių metų birželio – rugpjūčio mėnesiais nustatyti net 906 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės, lyginant su 756 tokiais įvykiais rudenį, 680 – pavasarį ir 516 eismo įvykių 2023/2024 metų žiemos metu.

Raudoną pavojaus signalą siunčia ir tai, kad vasarą – ypač ilgaisiais savaitgaliais ir įvairių švenčių metu – išauga neblaivių vairuotojų skaičius. Praėjusių metų birželio – rugpjūčio mėnesiais tokių atvejų buvo 58, o draudikai skaičiuoja, kad neblaiviems vairuotojams šie eismo įvykiai kainavo šimtus tūkstančių eurų.

Neblaivūs vairuotojai – skaudūs įvykiai

Draudimo bendrovė ERGO praėjusiais metais užfiksavo 117 eismo įvykių, sukeltų dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Kaip teigia ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, tokie eismo įvykiai dažnai yra patys brangiausi ir pinigine, ir žmogiškąja prasme.

„Nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai kelia grėsmę ne tik savo bei kitų turtui, bet ir sveikatai. Praktika rodo, kad neblaivių vairuotojų sukeltos avarijos dažniausiai baigiasi itin tragiškai – būtent tokių avarijų metu dažniausiai yra sužalojami žmonės, neretai – kartu važiuojantys draugai ar artimieji. Tad jei planuojate ilgąjį Joninių savaitgalį vartoti alkoholį, automobilio raktelius padėkite į šalį“, – perspėja R. Bieliauskas.

Teks žalą atlyginti

Draudikų atstovas taip pat primena, kad vairuojant neblaiviems ir sukėlus eismo įvykį kitiems, padarytą žalą teks apmokėti iš savo kišenės.

„Kai eismo įvykį sukelia neblaivus vairuotojas, draudimo bendrovė padengia nuostolius nukentėjusiajam, bet vėliau juos išieško iš kaltininko. Kartais tokie nuostoliai gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais susidūrus dviem transporto priemonėms buvo padaryta 40 tūkst. eurų žala, kurią teko padengti neblaiviam eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui“, –  pasakoja R. Bieliauskas.

Alkoholis nesuderinamas su vairavimu

Pasak draudiko, nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai negeba tinkamai įvertinti atstumo ir kitų automobilių judėjimo greičio, todėl dažniausiai nelaimes sukelia atsitrenkę į kito automobilio galą. Nereti ir tokie atvejai, kai neblaivūs vairuotojai pamiršta duoti kelią kitiems, kliudo stovinčius automobilius, suoliukus, tvoras ar užkardus manevruodami kiemuose ir stovėjimo aikštelėse. Praėjusiais metais iš neblaivių eismo įvykių kaltininkų iš viso išieškota daugiau nei 477 tūkst. eurų, vidutinė žalos suma siekė 4 tūkst. eurų.

„Apsvaigę žmonės pervertina savo galimybes, taip keldami pavojų ir sau, ir kitiems. Alkoholis nesuderinamas su vairavimu – jis sukelia mieguistumą, lėtina reakciją, blaško dėmesį, dėl to vairuotojui sunkiau koncentruotis į saugų važiavimą. Išgėrę vairuotojai nepastebi kliūčių, viršija greitį, tampa pavojingi sau ir aplinkiniams“, – vardina R. Bieliauskas.

Todėl planuojančius vairuoti Joninių savaitgalį draudikas įspėja susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. O norinčius sumažinti riziką susidurti su neblaiviais vairuotojais – rinktis dienos dalį, kai eismas mažiausias – pavyzdžiui, vykti švęsti Joninių kuo anksčiau, vengti kelionės naktį, o kitą dieną nelaukti vakaro, kai išaugs grįžtančiųjų iš šventės skaičius.

„O taip pat ir pamatę neblaivų vairuotoją ar įtartinai manevruojantį automobilį kelyje, įsidėmėkite jo numerius ir nedelsdami skambinkite trumpuoju pagalbos numeriu 112. Gali būti, kad taip kažkam išgelbėsite gyvybę“, – sako R. Bieliauskas.