Vasarą įsivyraujantys karšti orai neatsiejami nuo audrų – žinovai pastebi, jog ekstremalių gamtos reiškinių pasitaiko vis dažniau, o jų padaroma žala gali atnešti ir šimtatūkstantinių nuostolių.
„Šiltasis metų laikotarpis Lietuvoje pasižymi permainingu ir neprognozuojamu orų metu, kuomet lauko sąlygos kardinaliai gali pasikeisti ir per naktį. Dažniausios žalos, kurias fiksuojame vasarą, būna sukeltos audrų, liūčių ir žaibo iškrovų“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, ši vasara, kaip jau tampa įprasta, turėtų būti šiltesnė už daugiametį vidurkį – tai lemia visame pasaulyje matomas klimato šiltėjimas. Karščiai savo ruožtu reiškia ir didesnę pavojingų meteorologinių reiškinių riziką.
„Šiltėjant atmosferai, joje gali tilpti daugiau vandens garų, iš kurių šie reiškiniai ir kyla“, – sako jis.
Dažniausios – liūtys
Pasak meteorologo, dažniausias pavojingas vasaros meteorologinis reiškinys – tropinės liūtys, kai per labai trumpą laikotarpį iškrenta didžiulis kritulių kiekis, kartais siekiantis pusę ar net visą mėnesio normą.
„Paprastai tokie gausūs krituliai iškrenta po sausesnio laikotarpio, todėl išsausėjęs žemės paviršius nespėja sugerti vandens. Tada patvinsta gatvės, susidaro laikini ežerėliai. Šios liūtys neretai pasižymi lokalumu – viena vietovė sulaukia didelio kritulių kiekio, o už keliolikos kilometrų neiškrenta nė lašo“, – sako G. Valaika.
Hidrometeorologijos tarnybos specialistai primena, kad prieš liūtį reikėtų patikrinti ir išvalyti lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas, kad pratekėti vandeniui netrukdytų lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos.
Savo ruožtu draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog siekiant apsisaugoti nuo liūčių sukeliamos žalos, reikėtų įvertinti, ar pasirinktos pakankamos draudimo apimtys.
„Būna atvejų, kai į pastato vidų vanduo patenka ne dėl to, kad kilo stichinis meteorologinis reiškinys, tačiau todėl, kad išorinės pastato konstrukcijos nėra sandarios. Tai lemti gali tiek nusidėvėjimas, tiek nereguliari priežiūra, o pažeidimai yra ne visada matomi, tad gyventojai gali paprasčiausiai apie juos nežinoti. Savo klientams patariame, jog norint būti ramiems, kad draudimas padengs dėl lietaus padarytą žalą turtui, reikėtų pasirinkti ir draudimą nuo vandens prasiskverbimo pro išorines konstrukcijas“, – sako M. Balinskas.
Rekordiniai krušos nuostoliai
G. Valaikos teigimu, stipresnes liūtis kartais palydi ir kitas pavojingas reiškinys – kruša: „ji būna dar lokalesnė, tačiau ir pavojingesnė“. Meteorologas pastebi, jog dažniausiai krušos galima tikėtis popietę ar vakare, kai intensyviausia konvekcija.
„Jei kruša yra 2 cm ir didesnio diametro, tai jau laikoma stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kadangi gali nukentėti ne tik pasėliai, bet ir namų stogai, automobiliai“, – sako jis.
G. Valaika primena praėjusių metų rugpjūtį prasiautusią krušą, kai Žagarėje iškrito net 7 cm dydžio ledėkai.
„Nors pasitaiko retai, tokia kruša yra ypač pavojinga. Vis dėlto negalime atmesti tikimybės, jog šiemet ar artimiausiais metais kažkuriam šalies regionui su tokio pobūdžio reiškiniu ir vėl teks susidurti“, – sako jis.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, praėjusiais metais fiksuota katastrofiška kruša visose trijose Baltijos šalyse padarė žalos už maždaug 8 mln. eurų.
„Pernai metų vasaros sezono įvykiai parodė, kad netipiškai didelė ir smarki kruša labiausiai pažeidžia stogo konstrukcijas, pastatų fasadus ar lauko baldus“, – sako M. Balinskas.
Užklupus krušai Hidrometeorologijos tarnyba pataria kuo skubiau ieškoti pastogės, pasirūpinti, kad apsaugoti būtų ir gyvūnai. Automobilį patartina palikti po stogu ar garaže, o krušai užklupus kelyje – sustoti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kur transporto priemonė būtų saugi.
Nors vasarą kruša kelia didelį nerimą saulės elektrinių savininkams, pasak draudiko, jų pažeidimo atvejų palyginti nedaug.
„Iš patikimų gamintojų įsigytos kokybiškos ir teisingai sumontuotos saulės elektrinės yra pritaikytos tipinėms gamtinėms sąlygoms ir turi jas atlaikyti. Tiesa, rizika dažniau kyla su elektrinėmis, kurias įsirengia patys gyventojai. Turėdami mažiau specifinių žinių ir patirties su konkrečiais produktais, žmonės yra linkę rinktis mažesnės kainos gaminius. Atitinkamai tai gali lemti mažesnį jų atsparumą išoriniam poveikiui“, – sako M. Balinskas.
Perkūnija – pavojus ir turtui, ir gyvybei
Dar vienas įprastas audringų orų palydovas – perkūnija. Nors dažniausiai žaibų išlydžiai įvyksta aukštai debesyse, į žemę trenkęs žaibas gali sukelti rimtą pavojų tiek gyvybei, tiek turtui.
„Žaibų išlydžiai būna teigiami ir neigiami. Pastarieji būna dažnesni, tačiau pavojingiausi žmonėms ir turtui – teigiamo krūvio išlydžiai, trenkiantys iš debesies į žemę. Jų būna maždaug penktadalis. Būtent jie sugadina prietaisus, padega namus, tvartus, medžius ar net miškus, kartais pražudo ir žmones“, – sako G. Valaika.
Specialistai primena, jog geriausia apsauga nuo žaibo – patikima žaibosauga. Artėjant audrai reikėtų išjungti elektros prietaisus iš tinklo, o jei audra užklupo kelyje – rekomenduojama likti automobilyje ir nesiliesti prie metalinių jo dalių. Žaibuojant patartina nebūti atvirose vietose, prie pavienių medžių, nesimaudyti.
Pasak M. Balinsko, dažniausios su perkūnija susijusios žalos – dėl elektros dinginėjimo ir įtampos svyravimų iš rikiuotės išvesti prietaisai. Gaisrai pasitaiko rečiau, tačiau jų pasekmės būna itin skaudžios: „nespėjus suvaldyti gaisro, žmonės gali netekti namų, o žala siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų“.
„Svarbu atminti, kad žaibavimas tampa pavojingu tik tuomet, jei pasigirsta griaustinio garsas. Kitaip sakant, jeigu griaustinio garsas jau pasiekia mūsų ausis, tuomet mus jau gali pasiekti ir žaibo išlydis“, – įspėja G. Valaika.
Didžiausia rizika – pavakarę
Meteorologo teigimu, tiek perkūnijos, tiek staigūs vėjo sustiprėjimai – škvalai – statistiškai labiausiai tikėtini pavakarę: nuo 15 iki 20 val.
Hidrometorologijos tarnyba primena sekti prognozes ir, gresiant didelei audrai, likti namuose, surinkti kiemuose, balkonuose ar kitose atvirose erdvėse esančius lengvai pakeliamus daiktus, pasiruošti galimiems elektros dingimo trikdžiams. Taip pat primena tokiu oru nestovėti po medžiais.
Draudimo ekspertų duomenimis, dažniausiai po audrų fiksuojama žala – sugadinta stogų danga, ypač dažnai nukenčia polikarbonatiniai stogai. Audros taip pat laužo šiltnamius, išplėšia fasado apdailą ir pakalimus, nuniokoja lietaus sistemas, lauke laikomus baldus ir įrangą.
„Sunku prognozuoti, kuri stichija ir kada smogs, todėl patariame įvertinti, kokį vertingiausią turtą jie turi ir pasirūpinti, kad nelaimės atveju jis būtų apdraustas. Kadangi žmonių poreikiai labai skirtingi, savo klientams siūlome lankstų draudimą, leidžiantį į būsto draudimo sutartį įtraukti saulės elektrinę ar lauko baldus bei augalus“, – sako M. Balinskas.
