Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis kartu su frakcijos kolegomis įregistravo naują Švietimo įstatymo projektą, kuriuo sieks užtikrinti stipresnę patyčių ir smurto prevenciją mokyklose – nuolatinę stebėseną ir atitinkamų programų įgyvendinimą. Įstatymo pataisas paskatino susirūpinimą kelianti padėtis – tarptautinių tyrimų duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose yra didžiausias tarp Europos Sąjungos šalių.
Įstatymo pataisos numato pareigą mokykloms vykdyti anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. Taip pat, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, paruošti ir įgyvendinti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
„Šiuo metu mūsų mokyklos gali pačios pasirinkti: tirti patyčių paplitimą savo bendruomenėje ar ne. Tokia praktika leidžia tam tikrose mokyklose ignoruoti problemą – dažniausiai būtent ten, kur patyčių mastas didžiausias“, – teigia įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo narys K. Adomaitis.
Pasak Seimo nario, įstatymo projektą paskatino grėsminga patyčių ir smurto padėties Lietuvos mokyklose statistika. Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo, HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimo duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Patyčios išlieka viena pagrindinių vaikų ir (ar) paauglių problemų, su kuria susiduria kas ketvirtas moksleivis Lietuvoje.
Ypač pastaraisiais metais itin aštrėja patyčių kibernetinėje erdvėje problema. Statistika išsiskiria aiškiomis augimo tendencijomis ir ryškiais skirtumais tarp lyčių. Iš viso net 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių (11–17 m.) bent kartą ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų asmenų elektroninėje erdvėje.
„Mokykloje patiriamos patyčios ar (ir) smurtas yra tiesiogiai susijusios su prastesniu savo gebėjimų vertinimu, žemesne saviverte, daro įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Prasidėjusios mokykloje patyčios dažnu atveju ten nesustoja – persikelia ir į kitas visuomeninio gyvenimo sritis, kuria žalingus tarpusavio santykius, daro neigiamą įtaką asmenybės formavimuisi. Tai ne tik mokyklos bendruomenės, o visos valstybės problema, tad ir žiūrėti į ją turime rimtai ir valstybės mastu“, – sako K. Adomaitis.
Įstatymo projekte numatyta, kad patyčių prevencijos priemones, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, turėtų inicijuoti mokyklos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybė. Taip siekiama išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo – apklausų duomenys apie patyčių rezultatus neturėtų būti skelbiami viešai, tačiau tvarkomi ir analizuojami savivaldybėse ar privačių mokyklų steigėjų. Nuolatinės, reprezentatyvios apklausos mokyklose padėtų ne tik suprasti problemos paplitimą ir priežastis, bet ir įvertintų tam tikrų prevencinių priemonių ar programų veiksmingumą.
