Lietuva turėjo nusiuntusi į Europos parlamentą tris Rusijos įtakos agentus bei vieną Rusijos „asset“, po šių rinkimų nusiuntė du Rusijos įtakos agentus bei du „assets“. „Asset“ kaip tranas pramuša kelią Rusijos įtakos bei agentų veikimui. Du „assets“ plius minus atitinka vieną Rusijos įtakos agentą. Reziumuojant, Kremliaus rezultatas Europos parlamento rinkimuose bene identiškas kaip buvusiuose. Arba kaip Kurtinaitis 90-aisiais po postkomunistinių jėgų pergalės pasakė: „man gėda būti lietuviu“.
Neintegruoti imigrantai gyvenantys pietryčių Lietuvos gete itin aktyviai balsavo už prokremlinį kandidatą, raginusi artimesnių santykių su autoritarine Gudija, kuri kartu su Rusija užpuolė Ukrainą. Dar kiti atvirai veikiantys Kremliaus kandidatai kakuriakavo Rusijos spec. tarnybų parengtą medodičką apie „taiką“ arba poreikio deryboms temą.
Prieš 20 m. Rusijos imperialistai atvirai rašė, jog Baltijos šalys taps sunaikintos naudojant hibridinį vajų, per darbinį imigravimą. Autoritarai atvirai sako ką darys. LRT pranešė, kad artimiausiu laiku tikimasi, jog Lietuvoj gyvens daugiau nei 400,000 kolonistų.
Sovietų Rusija per visą okupavimo laiką, per 45 m. atgabeno panašų skaičių. Šiuo laiku jau net 12,000 atėjūnų pasinaudojo giminės susijungimo teise. Tai rodo, jog atvykę asmenys nėra laikini darbuotojai. Gausi dalis imigrantų griežtai atsisako integruotis, turi antieuropietiškas pažiūras.
Vilniuj jau traukiasi lietuvių kalba. Svarbu išnagrinėti kaip mūsų šaly buvo sumažintas gimstamumas bei į atlaisvintą vietą pradėta masiškai gabenti kolonistus, naikinti Lietuvą iš vidaus. Koks yra Kremliaus vaidmuo šioj Lietuvos tragedijoj?
Šaltojo karo metais Rusijos esminė veikla Vakaruose buvo platinti kairiąsias pažiūras, finansuoti šios ideologijos plėtrą. 20 a. pradžioj marksistai įvykdę revoliuciją Rusijoj pradėjo ideologijos eksportą. Skleidė ateizmą, feminizmą, LGBT, komandinę ekonomiką bei internacionalizmą, kuris 20 a. antroj pusėj pervadintas į multikultūralizmą. Po masinių nusikaltimų marksistai rebrandinosi „liberalais“. Juos vadina leftistais, kultūrine kaire. Vakaruose per Rusijos įtaką išplatintas „liberalizmas“ skelbia kultūrinę ideologijos dalį, vis labiau pasigirstant komandinės ekonomikos apologizavimui.
JAV ši ideologija išnaikino viduriniąją klasę, iš kurios kilo dešnysis reiganizmas – didžiausia kliūtis Rusijos imperializmui. Didelė Maskvos pergalė, pasiekta pasinaudojant pačių vakariečių rankomis juos įtakojant. Išnaikinus reiganizmą Kremliui atsivėrė kelias pulti Ukrainą. Rusijos planas veikia taip pat Prancūzijoj. Įveiklinus kairiuosius masiškai gabenti imigrantus, žmonės pakilo balsuoti už dešines jėgas, net neįsigilinę, kad už jų gali tūnoti Kremlius. Rusija duoda problemą ir duoda „sprendimą“.
Tikroji Liberalizmo ideologija siekia kuo mažesnio valstybės vaidmens visose srityse. Kultūrinių kairiųjų tikslas kuo daugiau kištis į žmonių gyvenimą, didinant visuomenines prievoles, brukamas per kultūrinę politiką. Partija gali turėti dešniąją ekonominę politiką, bet tuo pačiu ir kultūrinę kairiąją politiką. Kai sakoma liberali demokratija, turima omeny kultūrinė kairė, kuriai ištakas davė Rusijos „aktivnyje meroprijatije“.
Kairieji kovoja prieš gimstamumą, ypatingai prieš valstybę sukūrusios tautos ir europietiškos kilmės atstovus. Siekia bet kurioj Europos valstybėj minėtų socialinių grupių sunaikinimo per gimstamumo mažinimą, ištuštintą vietą užpildant atėjūnais. Kairės ideologija skatina imigravimą iš Islamo pasaulio bei Afrikos šalių. Islamas aršiai kovoja prieš Europos kultūrą, imigrantai iš Afrikos atrodo mažiausiai panašūs į europiečius. Šios socialinės grupės yra kairiųjų instrumentalizuotos tam, kad ateity neliktų žymės, jog kadaise yra egzistavę europiečiai.
Gimstamumo mažinimui naudojamas ideologinis programavimas per žiniasklaidą, subversinė kultūros bei švietimo politika. Moteriai su pasąmonėj instaliuota gimstamumo mažinimo programine įranga netyčia tapus nėščiai yra lengvai prieinama kontracepcija nėštumui nutraukti, jei pavėluojama – tuomet yra abortas. Demografijos specialistai kartoja – pagrindinė žemo gimstamumo priežastis yra vertybinė. Moterys teigia, jog dalis vyrų taip pat nenori turėti vaikų, todėl atsakomybė yra abipusė. Psichologijos mokslas – moteris sprendžia kiek giminė turės vaikų, jei vyras spręstų, tai jau būtų išžaginimas. Dalis moterų turi turtingus, atsakingus vyrus, tačiau nusprendžia turėti kačiuką už 4000 eurų. Apologizuota neva moterys gimdo kai jaučiasi saugios. Aukštas gimstamumas egzistavo ir neturint saugumo, klestėjimo.
Pakankamas kiekis vaikų gimsta tik šalyse, kuriose yra mažai kultūrinės kairės pažiūrų. Vis daugiau feminisčių Vakaruose reikalauja naikinti kapitalizmą – tai yra komunistinis tikslas.
XVIII a. pramoninėse šalyse prasidėjusį gimstamumo mažėjimą istorikai vadina demografiniu perėjimu. Tai sutapo su Olimpija de Guž Prancūzijos revoliucijos laiku paskelbus dokumentą „Moters bei pilietės teisių deklaravimas“, ką galima laikyti ištakomis feministinio judėjimo tapsiančiu vienu „liberalizmo“ – marksizmo ideologijos pagrindu. Jame svarbus melas, jog moteris – auka.
Realybėj moteris visuomet valdė bei valdo pasaulį vien dėl biologijos. Valdymas susideda nuo būvimo auka, manipuliavimo, įtakos. Nėra didesnio vergo nei tas, kuris save laiko laisvu. Vyras visuomet liko visuomeniniu vergu, feminizmas tik dar labiau mažina vyro teises. Vyrai uždirbdavo daugiau nei moterys, nes savo algą atiduodavo sutuoktinei. Teisė balsuoti vyrams turėta su prievole skęstant laivui leisti gelbėtis tik moterims ir tik vyrams aukotis kare.
Verslo gretose šios pažiūros paplitusios net tik dėl ideologijos, be to gimstamumo mažinimas yra biznis. Verslas veikia per žiniasklaidą, lobistinę įtaką, nevengiant manipuliuoti bei daryti nuoseklų spaudimą LR Vyriausybei vykdyti dar kairuoliškesnę politiką. Verslo prioritetas Nr. 1 užsienio darbo jėgos atgabenimas, kuri nereikalautų gausiau kelti algų, gerinti darbo sąlygų.
Verslo pasaulis svariai įtakojo Laisvės partijos atsiradimą. Šios kultūrinės dalies ideologijos pagrindas yra kraštutinė kultūrinė kairė, oficialiai neva kova už įvairių socialinių grupių teises. Realybėj gimstamumo mažinimas, įvairių saugumo tarnybų atstovų, diversantų, ruskij mir laukiančių, litvinistų importas.
Žmones valdo pasąmonė. Pažvelgus moksliškai per psichoanalizės prizmę kokia yra pasąmonę programuojanti žinutė Laisvės partijos teisių gynimo projektuose, galime pastebėti, jog tai yra gimstamumo mažinimo programa. Visur pasaulyje kur panašios ideologijos taikytos, gimstamumas mažėjo eksponentiškai. Laisvės partijai tapus valdančiųjų dalimi Lietuvoj gimstamumas pasiekė neregėtas žemumas.
Visos šalys, kurios net padidino išmokas šeimoms, nepašalinusios panašių apsimestinių „teisių“ programų, neturėjo žymesnio gimstamumo padidėjimo. Mažas gimstamumas yra paseka ne skiriamų pinigų kiekio šeimoms, nors pinigai yra svarbu, bet kokia programinė įranga per įtaka yra instaliuota žmonių protuose. Čia yra visa esmė.
Lietuvoj mergaitės jau nuo mažų dienų yra programuojamos pasąmonėje – siek tik karjeros, turėti vaikų yra nemadinga. Bent jau atidėk gimdymą, kas didelei daliai vėliau tampa per vėlu. Psichologiškai neapnuodytos moters troškimas yra turėti vaikų.
Valstybės duomenų agentūra džiaugsmingai pranešė, jog Europoj Lietuvos moterys pagal gausumą mokslo srity jau tarp lyderių. Jų gretos tapo gausiausios tarp visų ES regionų bei sudarė net 64,1 proc. šios srities darbuotojų Lietuvos regione (pagal teritorinį NUTS 1 klasifikavimą).
Sutapimas, kad Lietuvoj mažėjantis gimstamumas taip pat pasiekė istorinį rekordą. 2023 metais Lietuvoj gimė vos 20 000 vaikų, kai dar 2015 metais šių gimę 30 000. Gimstamumas krenta žemyn tuo pat pačiu greičiu kiek yra plečiamos neva įvairios „teisės“. Pasekoj to pradeda trūkti darbuotojų. Neva kaip sprendimą verslas, bei jų už virvučių tampomi politikai, pateikia pigios darbo jėgos, svetimos neisiintegruojančios kultūros žmonių importą. Kuo daugiau „teisių“ programų, tuo mažesnis gimstamumas, tuo didesnis imigravimas.
Lietuvių tautos išlikimas su savo kalba bei kultūra yra lygiavertis tikslas Lietuvos valstybės išsaugojimui, apgynimui nuo okupavimo. Be lietuvių tautos neliks Lietuvos valstybės. Kairioji ideologija savo pažiūras pateikia neva kaip mokslą. Valstybei spręsti darbuotojų trūkumą imigravimu yra panašiai kaip pagirias gydyti heroinu.
Lietuvoj verslo valdomi politikai, įtakotojai aiškina žmonėms, jog mums yra labai naudingas imigravimas. Švedijos centrinio banko pirmininkas pareiškė, jog imigravimas kenkia Švedijos ekonomikai. Danija viena sėkmingiausių bei labiausiai klestinčių šalių pasaulyje su rekordiškai aukštu BVP vienam gyventojui, su vidutine alga apie 4000 eurų į rankas – turi oficialią 0 imigravimo politiką.
Lietuvos gyventojai yra per brangūs verslui, nes nori uždirbti daugiau bei turėti darbo sąlygas kaip Skandinavijoj, kur galima 4 dienų darbo savaitė bei apmokamos 5 savaitės metinių atostogų, be to darbo vietoj tvyro aukštos kultūros, pagarbos bei globos atmosfera.
Darbo jėgos importas neleidžia Lietuvoj gerinti darbo sąlygų, gyvenimo kokybės, artėti link Danijos algų lygio sparčiau. Atgabenta darbo jėga dažnai dirba ilgesnius viršvalandžius, nereikalauja kelti algų, pragyvenimo iki Danijos lygio.
Verslininkai sutaupę lėšų ant vietos darbuotojų sau perkasi naujas jachtas bei vilas Ispanijoj? Ar tikrai verta dėl šito Lietuvos piliečiams turėti lėčiau auganti pragyvenimo lygį bei vis didesnį imigravimo mastą ir išnykusią lietuvių tautą?
Dalis Lietuvos gyventojų atsisako dalyvauti darbo rinkoj pasirinkdami nuolatinio bedarbio statusą. Darbo sąlygos tokios žemos, jog galima susigadinti sveikatą visam laikui, vėliau už jokius pinigus šios nebesusigrąžinsi.
Prastos darbo sąlygos sugadina darbuotojų sveikatą, o gydymuisi valstybei gali vėliau tekti išleisti daugiau pinigų nei nauda gauta nuo verslo sumokėtų mokesčių. Kiek Lietuvai yra finansiškai naudinga turėti verslus su post sovietinėmis sveikatą gadinančiomis darbo sąlygomis?
Lietuvoj skandalas, viršvalandžiai, jokių pietų pertraukų, mažesnis, nei žadėtas atlygis bei spaudimas tylėti – tokiomis patirtimis dalijosi maisto pristatymo įmonės kurjeriai. Jie teigė dirbantys vergovę primenančiomis darbo sąlygomis. Vėliau viešai sakoma, jog lietuviai yra neva išrankūs, nenorintis dirbti.
Panašiai skundėsi bei protestavo Lietuvos autobusų vairuotojai, kurių vienas pagrindinių skundų – nepakeliamos darbo sąlygos. Tačiau Vilniaus viešasis transportas – Transervis, Econovus bei kiti jau rado sprendimą, atsigabeno jiems pamainą iš Ganos. O jie teigia, jog čia sąlygos jiems net labai patinka. Darbuotojų atsigabenimas iš užsienio yra proga negerinti darbo sąlygų, t.y., gyvenimo kokybės. Sudaromos prielaidos Lietuvai nesivystyti. Vadinasi Lietuvos tikslas yra darbinės aplinkos kokybė bei algos ne kaip Skandinavijoj, bet šiek tiek geriau nei Afrikoj?
Verslo lobistų, kurie dešimtmečiais veikia ne tik per Laisvės partiją, užvaldyta valstybė už atvykėlio įdarbinimą jau primoka pačiai įmonei bei atvykusiam darbuotojui. Darbinis imigravimas yra skatinamas net pasitelkiant išorinius įdarbinimo centrus. Įmonės „Transervis“ atstovas teigė – kelias jau pramintas, toliau bus tik lengviau.
Kaip pažymėjo Tarptautinio transporto bei logistikos aljanso (TTLA) vadovas P. Drižas „dėl demografinių tendencijų vietinė darbo jėga paprasčiausiai nepajėgia patenkinti įmonių veiklos poreikių, todėl verslas įdarbina užsieniečius,…“ “…Imigracijos srauto užtikrinimas yra svarbi sąlyga, galinti efektyviai palaikyti darbo jėgos balansą, kai senstančioje visuomenėje mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius“, – sakė P. Drižas.
Lietuvos verslas platindamas kultūrinės kairės ideologiją mažina Lietuvos žmonių gimstamumą, pasekoj dirbtinai sukūrus darbuotojų trūkumą organizuoja darbo jėgos importą, kuris nereikalauja gausiau kelti algų, gerinti darbo sąlygų, kelti pragyvenimo lygio iki Skandinavijos standartų. Ir tai leidžia verslui sutaupius užsidirbti papildomus milijonus. Pats imigravimo organizavimas yra taip pat pelningas biznis, t.y., įdarbinimo agentūros, kelionių bilietai bei pan.
Nors verslas importuoja darbo jėgą, kuri nereikalauja kelti algų bei darbo sąlygų lygio, tačiau imigrantai irgi pradėjo skųstis, jog tenka dirbti didžiulius viršvalandžius, su jais elgiamasi nežmogiškai. Lietuvos pilietis bandytų gintis, imigrantui dažnai tenka susitaikyti su esama alga, blogesnėmis darbo sąlygomis bei tylėti. Tuo tarpu lietuvių tauta juda link išnykimo.
Vilniaus Apžvalgininkas pateikė aukso vertės straipsnį,-tad nuoširdus ačiū.
Importinių “vairuotojų” už baronus pirktom teisėm lietuviškos firmos jau atsikando.
Nuo kalnų nulipęs azijietis nežinantis net savo gimimo datos, naujam sunkvežimyje, Europos keliuose – Girtekai ir Bleirui buvo labai gerai. Kol neskaičiavo pridarytų nuostolių.
Dabar jau tokie “vairuotojai” nebereikalingi.
Pasakyta aiškiai ir šviesiai. O dabar, tikiuosi, bus sekantis V. Apžvalgininko straipsnis su pavadinimu “Vilniaus vizija Lietuvai”. Iki.
Esmė ne vaikų skaičius, ne gimstamumas. Per pastaruosius šimtmečius milijonai lietuviams gimusių vaikų tapo gudais, lenkais, rusais, vokiečiais, paskui amerikiečiais (angalkalbiais), dabar britais, airiais ir t.t. Jei taip, tai kuo daugiau gimdysi, tuo daugiau naudos aplinkinėms tautoms. Nes tauta gimsta ne iš tarpukojo – tauta gimsta iš širdies ir galvos. Tai kultūros ir švietimo, švietimo ir kultūros apraiška bei vaisius. Norint išgelbėti Tėvynę, reikia ne tiek dulkintis (nors tai puiku (–:), kiek skaityti ir mąstyti, mąstyti ir skaityti, ir dar pridurčiau – melstis, arba „kelti širdį Dievopi“. Tačiau neįkliūnant į krikščionybės voratinklį. Tiesą sakant, Lietuva pradėjo nykti tada, kai šis parazitas užgniaužė „tiesioginį ryšį su dangumi“ (tai, žinoma, metafora). Vienintelis būdas į laisvę ir gyvenimą – jį atgauti, savą, lietuvišką „ryšį su dangumi“. Jokio kito būdo nėra.
Lietuviškas “ryšys su dangumi” yra prigimtinis baltų tikėjimas. Kultūrologė Rasa Ambraziejienė knygoje “Rasties versmė” aiškina, kad “tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais,kiekvienas turi sau atrasti asmeniškai. … Vienatinis Dievas yra seniausias Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”. Taip pat ir buvusios TSRS Mokslų Akademijos akademikas Baltistikos katedros vedėjas prof. V. Toporovas Baltų tikėjimą vertino kaip “religijos rūšį, kuri lydėjo ir tebelydi juos tūkstančius metų: kad kitos religijos atsirado baltų tikėjimo pagrindu”. “Todėl, – rašo ir dr. Dainius Razauskas, – religija “Romuvos” bendruomenėse nėra rekonstrukcija ar mėgdžiojimas, nes tai – natūrali senos religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje”. Šie ir panašūs kiti tekstai yra pateikti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt” (Klaipėdos universiteto Leidykla/2023, gruodis) 8 – ame bei 78 – ame puslapiuose. Dėkoju.
Nuo pat žmonijos atsiradimo visi individai siekė asmeninės gerovės. Troško kuo geriau gyvent ir kuo daugiau uždirbt. Lietuviams trūksta pinigų. Sotus gyvenimas daug straipsnyje aprašytų problemų išspręstų.
Kai nebereiktų užmingant galvot ar rytoj vaikai bus sotūs, tada gal ir atsirastų ryšys su dangum.
Visame rašinyje vis tas pats per tą patį sukamas Lietuvos beviltiškumas. Akivaizdu, kad tai tarnystė lietuvybei priešiškai strategijai.
Straipsnis teisingas. Nebeliko ko džiūgaut. Oligarchai ir tarybinė nomenklatūra užvaldė Lietuvą. Paėmę į savo rankas žiniasklaidą su Lietuva daro ką nori, o visi aplink klusniai galvelėm linkčioja ir jų pavardes ištarti bijo. Veja lauk vakarų investicijas, veja darbingus žmones, prisiveža juodadarbių aziatų, atominę elektrinę iškėlė Baltarusijon, stato Brazauskui paminką, po metų Brežnevui statys, o po dviejų paskelbs referendumą dėl prisijungimo prie rusų.
Dabartinę santvarką pavadinčiau oligarchdemokratija. Kai visi valdžios sprendimai, referendumai ir rinkimai naudingi tik oligarchams.