Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų prognozėmis, didysis mokytojų trūkumas mūsų šalyje pasireikš 2025 metais.
Dar šiandien dauguma savivaldybių didžiąja dalimi padėtį valdo, nes vyko pritaikymas, mokyklos persistruktūravo, tačiau atlikta analizė rodo, kad po metų mokytojų trūks visose disciplinose – tiek matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos, tiek užsienio kalbų, lietuvių kalbos ir literatūros, tiek pradinio bei ikimokyklinio ugdymo.
Šiandien švietimo sistema jau kenčia nuo to, kad trūksta įvairių dalykų mokytojų, švietimo pagalbos žinovų, todėl universitetai, rengiantys mokytojus, siūlo lanksčias ir skirtingus poreikius atliepiančias studijas.
Per paskutinius ketverius-penkerius metus išaugo studijuojančių srautai, kai siekiama mokytojo kvalifikaciją ar dalykinę specializaciją įgyti perkvalifikavimo, gretutinių studijų ir nuosekliuoju būdu. Reikia pažymėti, kad dideles investicijas į šias papildomas studijas skiria Europos Sąjungos fondai.
Sulaukia aplinkinių skepsio
Lietuvos žinovų darbo rinka per dešimtmetį „susitraukė“ kelis kartus, todėl ypač skaudžiai tai pajuto viešojo sektoriaus institucijos.
Konkuruojant dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų viešasis sektorius sunkiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, kuris aukštesniais atlyginimais pritraukia daugiau jaunimo.
Taip nutiko ir švietime – dalis švietimo studijas baigusių absolventų savo karjerą kuria privačiose mokyklose arba kitose, ne švietimo veiklos, srityse.
Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, svarbi problema – ir mokytojo profesijos garbės visuomenėje klausimas.
Jis nėra vienareikšmiai neigiamas ar teigiamas, labiau svyruojantis, bet galima pasidžiaugti, kad mokytojų rengimo pertvarkos, teigiamos komunikacijos, mokyklų vadovų ir, be abejo, pačių mokytojų dėka profesijos garbingumas auga, o tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus.
„Mane stebina viešumoje pasirodantys pasisakymai, kad į ugdymo krypties studijas ateina studijuoti tie, kurių akademiniai pasiekimai yra prasti, kurie savęs kitur nerado.
Iš tiesų yra priešingai, jeigu žiūrėtume pagal stojimo kryptis, stojimo balus – ugdymo krypties mokslai nėra lentelės apačioje, o yra prie viršutinių pasirinkimų.
Stojančiųjų padėtis keičiasi į gerąją pusę, kiekvienais metais daugėja šimtukininkų. Pavyzdžiui, STEAM švietimo: matematikos ir technologijos švietimo studentė išlaikė du egzaminus – lietuvių kalbos ir matematikos ir gavo šimtukus, specialiojo švietimo pagalbos studentė atėjo su trimis šimtukais.
Turime šimtukininkų tiek pradinio ugdymo švietimo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, tiek Mokomojo dalyko švietimo, tiek menų švietimo srityse“, – pabrėžia VDU Švietimo akademijos kanclerė.
Į švietimą ateina stiprių žmonių karta, kuriems šiandien pasirinkti mokytojo kelią reiškia ne tik vidinį apsisprendimą, bet ir atlaikyti viešąją nuomonę.
Jie dažnai sulaukia aplinkinių skepsio: „Kur tu eini? Ką tu darysi?“ Tai nėra lengva, tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius įrodo tų žmonių brandą. Svarbu yra žmogaus vidinis balsas, noras būti mokytoju, keisti sistemą.
Partnerystė ir skatinamosios stipendijos
Teigiamą pokytį jaunuolių pasirinkimams daro skatinamosios stipendijos. Jos yra vienas iš labai aiškių būdų pasakyti jauniems žmonėms: jūsų labai reikia mokyklose!
Taip pat didelės viltys dedamos į savivaldybių sumanymus ir tikslines programas, kurios jau irgi duoda pirmų rezultatų.
Pavyzdžiui, Kauno rajone jau trečiuosius metus veikia Jaunųjų mokytojų klubas, panašiu keliu žada eiti ir kitos savivaldybės, tokia neformali švietimo studijų viešinimo veikla vyksta ir Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Kauno mieste įsteigta ugdymo krypties klasė Kauno Maironio gimnazijoje, aktyvios programos ir jaunųjų mokytojų klubai prasidėjo Panevėžio rajono, Utenos, Alytaus ir kitų rajonų savivaldybėse.
„Mokyklų vadovams nuolat sakome, kad be jų nebus ir mūsų. Turime kartu bendradarbiauti, kad gabius jaunuolius sudomintume mokytojo profesija ir jai įgyti reikalingomis studijomis.
Partnerystė su mokyklomis, savivaldybėmis mokytojų rengime yra kertinė. Tai ir žadame stiprinti. Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamos programos – skatinamosios stipendijos (šiuo metu yra 357,50 euro) pirmenybines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat padidintos stipendijos paskutinių studijų metų studentams, kurie sudaro sutartis dėl darbo mokyklose, yra teigiami pavyzdžiai, kurių neturėtume atsisakyti iki kol mokytojų rengimas bus daugiau ar mažiau subalansuotas pagal švietimo sistemos poreikius.
Kitaip tariant, jei norime turėti, turime investuoti“, – įsitikinusi prof. Dr. L. Kaminskienė.
Svarbu laiku pastebėti ir padėti „įkvėpti oro“
VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė pripažįsta, kad pastaruoju metu dažniausiai girdimos ir įvardijamos problemos – pagalbos žinovų trūkumas ir nepakankamas finansavimas.
Sprendžiant jas, tikrai veikia stipendijos ir numatyta savivaldybės parama jauniems mokytojams, atvykstantiems dirbti į regiono mokyklas, greta steigiami Jaunųjų mokytojų klubai, kuriuose su mokiniais dirba VDU dėstytojai bei savivaldybių atstovai.
Šiuo atveju žadamos paskaitos universitete, praktikos savivaldybių mokyklose, kuriose gerąja patirtimi dalinasi mokytojai, rengiamos vasaros stovyklos.
„Šių dienų mokytojas išgyvena labai sudėtingą laikotarpį. Turbūt net nereikia komentuoti, su kuo susiduria mokytojai, nes šių mokslo metų teminis laukas tai atskleidžia: pasiruošimas darbui pagal atnaujintas programas, pasikeitimai egzaminų sistemoje, ministro ir vice-ministro atsistatydinimas, didelis darbo krūvis, vaidmenų konfliktai, organizacijos kultūra.
Greta svarbu išskirti ir nemažą atsakomybę, kurią mokytojas „neša“, psichologiškai sudėtingas padėtis, kartais nepamatuojamus lūkesčius ir reikalavimus mokytojui“, – vardija Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė.
Ką galima su tuo padaryti? Pašnekovė primena mokslininko J. Smito (Smith) išsakytą mintį, kad streso apimtas asmuo jaučiasi lyg „skęstantis“, o perdegimą patiriantis jaučiasi tarytum „paskendęs“.
Tai daug ką pasako. Tokiu atveju reikia pastebėti ir padėti tarytum „įkvėpti oro“, kad padėtis taptų aiškesnė. Šiuo atveju bendras pokalbis su kolega, administracija, psichologu gali padėti pamatyti, kas gi vyksta.
Turi būti išnaudota galimybė organizacijoje perskirstyti atsakomybes, sulaukti pagalbos iš išorės per supervizijas, seminarus, individualius pokalbius. Padėtis turėtų būti aptariama organizacijos lygmeniu, siekiant perstruktūruoti pačią veikimo sistemą.
Su naująja karta daug kas bus kitaip
2050-aisiais Lietuvą kurs dabartiniai darželinukai, taigi, neabejojama, su naująja karta daug kas bus kitaip. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas sako, kad ta karta bus išties išskirtinė – stipriai skirsis nuo šiandieninių 30-mečių ir 40-mečių.
„Apart technologinio faktoriaus, ypač prijaukinant dirbtinį protą, daug didesnis dėmesys bus sutelktas į socialinio ir emocinio raštingumo klausimus bei žaliuosius sumanymus.
Mokiniai, o vėliau ir jas baigę asmenys, neatskiriama savo gyvenimo dalimi laikys šiuos klausimus. Be to, nuolatinio mokymosi visą gyvenimą klausimas nebebus nišinis, o bus savaime suprantamas ir menkai kvestionuojamas dalykas“, – tiki jis.
M. Nefas neabejoja, kad ateityje bus labiau investuojama į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi, mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės, mokytojai bus švietimo sistemos bendrakūrėjai: „Apšvietos epochoje, XVIII a., filosofas Imanuelis Kantas sakė: „Išdrįsk pažinti, turėk drąsos naudotis savo protu!“, taigi šią jo mintį galėčiau pratęsti.
Turėkime drąsos savo protą ir gebėjimus paskirti jaunų žmonių ir visuomenės ugdymui. Juk tai ambicinga ir reikalinga užduotis“.
