Seimas pradėjo svarstyti tris iniciatyvas dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo keitimo. Jas pateikė tiek Seimo opozicijos, tiek Vyriausybės atstovai.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytomis Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisomis solidarumo įnašo mokėjimą siekiama pratęsti vieneriems metams – 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Panašų projektą pristatė ir Mišrios grupės atstovas Jonas Pinskus.

Už 2023 m. bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, skaičiuojama, kad už 2024 m. finansų įstaigos perves panašią sumą. Pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 m. ir taikant 2019−2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, kitais metais tikimasi surinkti apie 50−70 mln. eurų papildomų pajamų.

„Matome, kad padėtis, kurią numatėmė, rengdami Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, užsitęsė šiek tiek ilgiau, negu buvo galima prognozuoti rengiant įstatymo projektą. Matome, kad aukštos palūkanų normos išliko gana ilgai. Manome, kad šiuo metu yra pasiektas pikas.

Tikėtina, kad birželio mėnesį Europos Centrinis Bankas imsis mažinti palūkanų normas, tai reiškia, kad kitų metų antroje pusėje galime tikėtis, jog palūkanų normos stabilizuosis. Tai reiškia, kad bankų pelnai buvo rekordiniai iš grynųjų palūkanų pajamų praėjusiais metais. Tačiau tikėtina, kitais metais jau bus tendencija į bankų pelnų iš grynųjų palūkanų pajamų mažėjimą“, − sakė ministrė. Pasak jos, nors padėtis keičiasi ir pelnai bus mažesni, tačiau situacija išlieka reikšminga.

Svarstomas ir kitas projektas

Kartu Seimas pradėjo svarstyti alternatyvų Seimo narių teikiamą projektą, kuriuo siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą visiems Lietuvoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Šią iniciatyvą pristatė Seimo narys Lukas Savickas.

Pasak Seimo nario L. Savicko, bankų solidarumo įnašas yra reikšmingas indėlis, ieškant papildomo finansavimo itin jautriems gynybos poreikiams. „Laikinas solidarumo mokestis buvo įvestas visai neseniai, pernai, kaip papildomas lėšų šaltinis. Tačiau geopolitinė situacija šalyje iš esmės nepasikeitė, grėsmės išlieka <…>, todėl ir turime užsitikrinti tokius šaltinius, kurie mus labiau galėtų sutelkti ir užtikrinti finansavimo tvarumą“, − kalbėjo politikas.

Jo įsitikinimu, šis mokestis neturėtų būti laikinas. Seimo narys tikino, kad pati mokestinė formulė turi laikinumą: „Tik tuomet, kai mes matome tokias situacijas, kurios susiklosto dabar, kai pelnai išauga dėl Europos Centrinio Banko priimamų sprendimų, tokiose išskirtinėse situacijose, mokestinė formulė yra pritaikoma.“

„Priimkime šį įstatymo projektą ir visuomet turėkime paruoštą įrankį, kuris visada pagautų tokias laikino pelno situacijas, kurios bankams nukrenta iš dangaus ir šį mokestį galėtume pritaikyti be papildomų diskusijų“, − pristatydamas savo iniciatyvą sakė L. Savickas.

Kaip skelbia Finansų ministerija, iš laikino solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 d.