Penktadienis, 24 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Magnis būtinas ir širdžiai, ir smegenims. Kur jo gausiausia?

www.alkas.lt
2024-05-27 16:00:00
27
PERŽIŪROS
0
Magnis

Magnis | pixabay.com, Aixklus nuotr.

Kankina stresas, dažnai jaučiate fizinę ir emocinę įtampą, nuovargį, silpnumą? Gali būti, kad jums trūksta magnio. Specialistų teigimu, šis mikroelementas dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių kūno procesų – palaiko širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veiklą, padeda palaikyti gerą emocinę būseną. Kokiuose gaminiuose jo daugiausia ir kaip tinkamiausia jį vartoti?

Mikroelementų superžvaigždė

Pasak Tarandės šeimos klinikos šeimos gydytojo Tado Daugėlos, magnį galima pavadinti savotiška mikroelementų superžvaigžde, nes jis dalyvauja daugiau kaip 300 įvairių cheminių reakcijų, vykstančių mūsų kūne.

„Magnis turi didelę reikšmę angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Jis kontroliuoja mūsų nervinius impulsus, kaulinio audinio formavimąsi, raumenų atsipalaidavimą ir kraujotaką. Padėdamas reguliuoti kraujo spaudimą ir užtikrindamas gerą širdies raumens darbą jis yra nepakeičiamas visos mūsų kardiovaskulinės sveikatos elementas.

Magnis taip pat yra būtinas gerai smegenų veiklai, nes dalyvauja tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip serotoninas ir dopaminas sintezėje. O šios medžiagos turi didelę įtaką gebėjimui susikaupti, streso lygiui ir bendrai psichikos sveikatai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įvairiapusė magnio nauda yra labai svarbi bendrai gerai žmogaus savijautai“, – pabrėžia T. Daugėla.

Nebijokite padauginti

Šeimos gydytojo teigimu, trūkstant magnio žmonės gali jausti nuovargį, silpnumą, dažnesnius galvos skausmus. Taip pat gali kamuoti nemiga, nerimas.

Kai trūksta šio mikroelemento, žmonės gali skųstis suprastėjusia atmintimi ir koncentracija, nervingumu. Dėl magnio stokos neretai gali kankinti mėšlungis, raumenų spazmai, sąnarių skausmai, padidėti kraujospūdis.

„Jeigu laikotės vadinamosios vakarietiškos dietos, t. y., vartojate daug perdirbo, greito maisto, jeigu ilgiau viduriavote, vartojote antibiotikų, jus kankino nuolatinė protinė ir fizinė įtampa, gali būti, kad dėl magnio trūkumo atsidūrėte padidėjusios rizikos zonoje“, – aiškino gydytojas.

Anot T. Daugėlos, paprastai visavertė mityba gali užtikrinti magnio poreikį kūnui, o magnio paros dozė suaugusiam žmogui yra nuo 250 iki 500 miligramų.

Gydytojas tikina, kad nereikia baimintis, jog magnio perdozuosite – jo perteklių kūnas pašalina su šlapimu.

Reguliuoja kraujospūdį

Anot BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, magnio poreikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, nes skirtingais gyvenimo etapais reikia skirtingo maistinių medžiagų kiekio.

„Magnio poreikis ir organizmo gebėjimas jį įsisavinti skiriasi priklausomai nuo amžiaus, – aiškina L. Tamošauskienė. – Dėl virškinamojo trakto pokyčių su amžiumi magnio įsisavinama mažiau.

Vaikams ir paaugliams reikia didesnio magnio kiekio, nes jų kūnas intensyviai auga ir vystosi. Magnis ypač svarbus kaulų ir dantų formavimuisi.

Suaugusiesiems magnis taip pat svarbus, nes dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, reguliuoja kraujospūdį, palaiko širdies ritmą.

Senyvo amžiaus žmonėms magnio gali trūkti dėl to, kad organizmas sunkiau įsisavina maistines medžiagas ir dėl kitų sveikatos problemų.“

Šiuose gaminiuose – magnio klodai

Vaistininkė pabrėžia, kad pats munas magnio nepasigamina, todėl turi jo gauti su maistu.

Jos teigimu, daugiausia magnio yra viso grūdo duonoje, kruopose, sėlenose, žirniuose, pupelėse, lęšiuose, špinatuose, brokoliuose, moliūgų ir sezamo sėklose, migdoluose, anakardžiuose.

Daug magnio turi menkė ir tunas. Į kai kuriuos maisto gaminius ir gėrimus, pavyzdžiui, pusryčių dribsnius, jogurtą, mineralinį ar mineralizuotą vandenį, gali būti papildomai įdėta magnio.

„Šio mikroelemento atsargas galima papildyti sureguliavus mitybą, t. y., valgant daug magnio turinčių maisto gaminių arba vartojant magnio papildus.

Pastarųjų pasirinkimas yra itin didelis, skiriasi juose esančių organinių magnio druskų kiekis ir šaltiniai. Laikoma, kad organizmas geriausiai įsisavina ir toleruoja papildomas organines magnio druskas, kai jos yra derinamos su įvairiomis aminorūgštimis.

Tokie maisto papildai puikiai įsisavinami ir beveik neturi šalutinio poveikio virškinimo traktui“, – sako vaistininkė.

Papildų varžytuvės – ne į naudą

Vis dėlto L. Tamošauskienė primygtinai pataria prieš vartojant magnio papildus pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais, kad jie nustatytų tinkamiausią magnio papildų formą ir dozę.

Ji taip pat pataria paskirtą dienos magnio dozę suvartoti per kelis kartus – taip šis mikroelementas bus geriau įsisavinamas.

„Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie vaistai gali trukdyti įsisavinti magnį. Tokie yra diuretikai ir antibiotikai.

Magnis gali būti sunkiau įsisavinamas, jei tuo pat metu vartojate papildus, kuriuose yra kalcio ir cinko, nes šie elementai organizme konkuruoja tarpusavyje“, – atkreipė dėmesį vaistininkė

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Magnis – mineralas, kurio vasarą netenkame greičiau: kuo tai pavojinga sveikatai
  2. Virusinėms ligoms būtinas tinkamas gydymas
  3. Vitaminas C – ne tik imunitetui stiprinti
  4. Gerai savijautai įtakos turi ir pagalvė
  5. Plaukai – sveikatos ir savijautos atspindys
  6. Apie sveikatą gali išduoti rankos ir nagai
  7. Odai žiemą kyla nemažai iššūkių
  8. Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas
  9. Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  10. Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
  11. Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  12. Bičių gaminiai: maistas ar vaistas?
  13. Didžiosios šventės – iššūkis virškinimui
  14. Kokius liaudiškus gydymo būdus rinktis peršalus
  15. Po Naujųjų tvarkome ir vaistinėles

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas

2026 07 24
Lauko gertuvės pritaikytos ir atsigaivinti šunims | vv.lt
Gamta ir žmogus

Vilniuje bus įrengta dar 15 viešųjų vandens gertuvių

2026 07 24
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkai turi galimybę patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas

2026 07 24
Remigijus Žemaitaitis
Lietuvoje

Liberalai kalba apie R. Žemaitaičio apkaltą

2026 07 24
Žaliųjų ežerų paplūdimys
Gamta ir žmogus

Gelbėtojai gerų žinių neturi: šiemet jau nuskendo 46 žmonės

2026 07 24
Kelio darbai
Lietuvoje

Gautas leidimas kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimui

2026 07 24
Darželis
Lietuvoje

Vilniuje – naujų darželių statybos

2026 07 24
Internetas
Gamta ir žmogus

Didžiausias interneto auditas atskleidė: 96% .lt svetainių turi BDAR ar privatumo spragų

2026 07 24
Žygio dalyviai
Istorija

Rokiškio krašte prasidėjo „Atminties kelias“ – gyvosios atminties renginiai tęsis iki rugsėjo

2026 07 24
Architektai Arūnas Liola ir Greta Gulbinskė „Sanctum“ objekte
Architektūra

Tylioji architektūra, gimusi Lietuvoje,  tarp lyderių pasaulyje TV laidoje „Erdvės alchemija“

2026 07 24
Kleboniškių kaime prasidėjo Senųjų amatų ir mokymų dienos
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimas atgijo – prasidėjo Senųjų amatų ir mokymų dienos

2026 07 24
Susitikimas Vyriausybėje
Lietuvoje

Ministro Pirmininko ir pramonininkų susitikime – dėmesys ekonomikos augimui

2026 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
  • Michailas Čaplyga, Vitalijus Dykij apie Kas turi spręsti dėl branduolinio ginklo Lietuvoje – Seimas ar Tauta?
  • klaustukas apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 25-osios horoskopas: smalsumas gali nuvesti toliau, tačiau vakare prireiks kantrybės
  • Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas
  • V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę
  • Vilniuje bus įrengta dar 15 viešųjų vandens gertuvių

Kiti Straipsniai

Širdis

Atnaujinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa 

2026 07 23
5 svarbiausi vitaminai

Vitaminai – pilnas vadovas sveikai gyvensenai palaikyti

2026 07 17
Ligonių pavėžėjimo paslauga

Ieškoma sprendimų dėl laikinų ligonių pavėžėjimo trikdžių

2026 07 17
Sveikata

Ilgalaikės priežiūros specialistams skirta daugiau laiko pasirengti naujiems reikalavimams

2026 07 16
Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė

Iš vidurio Lietuvos į Santaros klinikas atskraidintas donorinis organas

2026 07 15
Vaistai

Riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

2026 07 12
Sveikata

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Sveikata | sam.lt nuotr.

Ministerija atnaujino dienos chirurgijos paslaugų tvarką

2026 07 02
Sveikata

Gydymas be priemokų: numatytos dvi išimtys, kada gali būti prašoma sumokėti

2026 07 02
Sveikata

Medikai jau gali konsultuoti iš nutolusios darbo vietos

2026 07 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
  • Michailas Čaplyga, Vitalijus Dykij apie Kas turi spręsti dėl branduolinio ginklo Lietuvoje – Seimas ar Tauta?
  • klaustukas apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
Kitas straipsnis
Mindaugas Puidokas | asmeninė nuotr.

M. Puidokas. Kodėl PSO pandemijos valdymo sutartis - grėsmė mums visiems!?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai