Tikrai nesuklysime sakydami, kad makaronų rasime kiekvienos virtuvės spintelėje – jie gelbėja ir dienas iki stipendijos skaičiuojantį studentą, ir po darbų su šviežiai ruošta vakariene prie stalo susėsti skubančią šeimą. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad makaronai nepagrįstai yra įgiję menkaverčio patiekalo reputaciją, nes jie aprūpina žmogaus kūną būtinais kompleksiniais angliavandeniais, o pasirinkus visogrūdo makaronus tai bus ir vertingas skaidulų šaltinis.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva padės nepasiklysti makaronų formų gausybėje ir pasirinkti tinkamiausią ruošiamam patiekalui. O jų net keletą rūšių šią savaitę bus galima išbandyti pigiau, mat balandžio 9–15 d. makaronams „La Molisana“ taikoma 50 proc. nuolaida, perkant su lojalumo kortele.

Makaronai – energijos šaltinis

Sveikatai palankios mitybos specialistė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad angliavandeniai yra pagrindinis žmogaus energijos šaltinis, o esant jų trūkumui kūnas ima deginti baltymus, todėl visiškai atsisakyti angliavandenių nereikėtų. Tiesa, svarbiausia – saikas ir sveikatai palankesnio gaminio pasirinkimas.

„Nereikėtų laikytis nuostatos, kad makaronai negali egzistuoti sveikatai palankioje mityboje. Juos tikrai galima įtraukti į savo racioną, tačiau visuomet reikėtų atsižvelgti į tai, iš ko jie pagaminti. Pavyzdžiui, jei makaronai yra viso grūdo, iš kietagrūdžių kviečių, grikių ar praturtinti špinatais bei burokėliais, tai jie išties maistingesni“, – sako dr. E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė pažymi, kad nors tai nebrangus gaminys, svarbiausia, jog makaronai netaptų kasdieniu patiekalu: juos patariama valgyti ne dažniau nei 1–2 kartus per savaitę.

Pasak ekspertės, makaronai nepasižymi didele mineralinių medžiagų gausa, tačiau juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose makaronų rūšyse – cinko. Priklausomai nuo miltų, iš kurių yra pagaminti, makaronuose gali būti ir B grupės vitaminų.

Nepervirus glikeminis indeksas bus mažesnis

Dr. E. Gavelienė taip pat atkreipia dėmesį, kad makaronų maistinė vertė priklauso netgi nuo jų paruošimo būdo, tad rinktis sveikatai palankesnį variantą nekainuos nė cento bei nereikalaus papildomų pastangų. Nenukentės ir skonis, o svarbiausia taisyklė – makaronų nepervirti.

„Makaronų nepervirus, t. y. paruošus juos itališku „al dente“ būdu, jie neturės itin aukšto glikeminio indekso, o tai reiškia, kad cukraus lygis kraujyje kils lėčiau. Be to, valgant tokiu būdu paruoštus makaronus ilgiau išsilaikys ir sotumo jausmas, nekils noras užkandžiauti“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.

Pasak gydytojos dietologės, makaronų vengti reikėtų tam tikrų ligų kamuojamiems žmonėms, bet galima rasti ir glitimo netoleruojantiems žmonėms tinkamų variantų.

„Sergantys celiakija arba neceliakinį jautrumą glitimui turintys žmonės turėtų nevalgyti kvietinių, ruginių ar kitų glitimo turinčių makaronų, tačiau esama ir alternatyvių variantų – avinžirnių, grikių miltų makaronų, tad šis produktas tikrai gali tapti puikiu subalansuotos mitybos produktu, jei yra tinkamai ruošiami ir vartojami saikingai“, – pabrėžia ji.

Vamzdeliai ar sraigteliai? Rinkitės pagal patiekalą

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva kviečia nepasiklysti makaronų formų gausybėje ir juos išsirinkti pagal ruošiamą patiekalą.

„Makaronų rūšių yra daugybė, kiekvienas Italijos regionas didžiuojasi unikalia savo „pastos“ forma ir gaminimo technologija, neretai perleidžiama iš kartos į kartą. Spagečiai, vamzdeliai, sraigteliai, lakštiniai, fetučiniai, lingviniai – tai toli gražu ne baigtinis makaronų rūšių sąrašas“, – vardija O. Suchočeva.

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės, svarbiausia kiekvienai makaronų rūšiai pasirinkti tinkamą padažą, kad patiekalo konsistencija džiugintų ir akį, ir gomurį, be to, patariama jo nepadauginti.

„Stambesniems makaronams siūlyčiau rinktis sodresnį, tirštesnį padažą, kad jis geriau priliptų prie makaronų paviršiaus. O spagečiams geriau tiks lengvesni, slidžios tekstūros padažai, paruošti su alyvuogių aliejaus arba grietinėlės padažu“, – pabrėžia O. Suchočeva ir taip pat rekomenduoja sraigtelius tiekti su pesto ar kreminiais sūrio padažais, o briaunuotas vamzdelių paviršius geriausiai išlaikys tirštus mėsos ir daržovių padažus.

Kreminiai makaronai su burata ir citrina

Patiekalui reikės:

2 skiltelių česnako;

400 g pomidorų;

2 šaukštų alyvuogių aliejaus;

1 šaukšto pomidorų pastos;

50 ml pasterizuotos grietinėlės „Rimi“;

1 citrinos;

1 šaukšto cukraus;

Čili dribsnių „I Love Eco“ pagal skonį;

Druskos ir pipirų pagal skonį;

300 g makaronų „La Molisana Spaghetti“;

1 vnt. sūrio „Burrata Deliziosa“.

Gaminimo eiga:

Nulupkite ir susmulkinkite česnaką. Pomidorus perpjaukite per pusę. Česnaką pakepinkite aliejuje ant vidutinės ugnies, kol įgaus šiek tiek spalvos. Sudėkite pomidorus bei pomidorų pastą ir leiskite virti apie 15 min. Pomidorus sutrinkite šaukštu.
Supilkite grietinėlę, įtarkuokite citrinos žievelę, sudėkite cukrų, čili dribsnius ir druską. Leiskite virti apie 5 min.
Makaronus išvirkite pagal instrukcijas ant pakuotės. Pasilikite apie 100 ml makaronų vandens (4 porcijoms).
Į pomidorų padažą sudėkite makaronųus ir supilkite makaronų vandenį, pakaitinkite iki kreminės masės.
Patiekite su plėšyta burrata, pagardinkite šviežiai maltais juodaisiaisi pipirais ir citrinos žievele.

Spausdinti 🖨