Sušilus orams ir ilgėjant vakarams, namų kiemuose ir soduose ima sklisti kepsnių kvapai – buvimo lauke išsiilgę gyventojai iš sandėliukų ir garažų traukia šašlykines ir kepsnines, skelbdami kepsnių meto atidarymą. Visgi draudimo žinovai primena, kad lauke laikomos brangios kepsninės vilioja ilgapirščius, o neatsargus elgesys su jomis gali pridaryti žalos gyventojų turtui.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai registruotų žalų, susijusių su kepsninėmis, paprastai būna užfiksuojama šiltuoju metu, tai yra, paskutinį pavasario mėnesį ir vasaros metu.
Tuo tarpu bendra su kepsninėmis susijusių žalų suma praėjusiais metais siekė beveik 59 tūkst. eurų, o vidutinis nuostolis sudarė apie 560 eurų, rodo bendrovės duomenys. Pastaruosius dvejus metus daugiausia tokių žalų buvo registruota Kauno rajone.
Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio, matyti tendencija, kad palyginus su ankstesniais metais ir registruotų žalų skaičius, ir vidutinės žalos išmokos suma kasmet auga.
„Pastebime, kad kiekvienais metais didėja ne tik pats kepsninių žalų skaičius, bet ir vidutinės žalos dydis. Be abejo, tai galima sieti su tuo, kad kepsninės tampa vis populiaresnės ir dažnas mėgėjas kepti lauke, siekdamas kuo geresnės kokybės, renkasi brangesnių prekės ženklų kepsnines, ir tai jau tampa visai prabangiu hobiu“, – sako A. Juodeikis.
Priežastys, dėl kurių, draudikų duomenimis, dažniausiai nukenčia kepsninės, yra vagystės bei gamtos stichijos.
„Brangios kepsninės, kaip ir kiti lauke laikomi didesnės vertės daiktai, vilioja ilgapirščius. Vagišiai įsigudrina perlipti ar praardyti tvoras, kad išsineštų jas su visais priedais paliktas terasose, taip pat įsilaužia į sandėliukus. Tad tikrai rekomenduotume pasirūpinti kepsninių saugumu – nelaikyti jų atvirai lauke, o sandėliukus laikyti užrakintus, gal net vertėtų pagalvoti apie signalizacijos įsirengimą ar vaizdo įrašymo įrangą“, − komentuoja draudimo ekspertas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad laikydami grilius ir kepsnines lauke jų savininkai taip pat rizikuoja, kad juos apgadins ar suniokos gamtos stichija – audra ar stiprus vėjas. Dėl gamtos stichijų ir neatsargaus naudojimo kepsninė taip pat gali sukelti ir žalos aplinkiniams objektams.
„Praėjusiais metais registravome žalą, kai atidarant masyvų kepsninės dangtį dėl neatsargaus elgesio šis trinktelėjo į namo langą ir jį suskaldė. Langas tapo nebesaugus naudoti ir jį buvo būtina pakeisti nauju, ši žala buvo įvertinta 2 tūkst. eurų“, − konkretų žalos atvejį pateikia A. Juodeikis.
Didelių nuostolių kepsninės gali padaryti ir sukeldamos gaisro riziką − griliaus sezono metu kasmet registruojamos žalos dėl gaisrų, kurie kilo neatsakingai palikus kepsnines jau po jų naudojimo.
„Neretas atvejis, kai paruošę maistą žmonės skuba prie stalo ir pamiršta iki galo sulaukti, kol užges anglys ir įneša vis dar įkaitusias kepsnines į rūsį ar garažą. O tai – didelė rizika kilti gaisrui, ypač jei kepsninė paliekama šalia degių medžiagų, anglių pakuočių, malkų ar prakurų. Tad vertėtų visada įsitikinti, kad ugnis grilyje ar kepsninėje yra visiškai užgesusi, kadangi pasekmės gali būti itin skaudžios – esame fiksavę atvejų, kai dėl to sudega ir visas garažas“, – primena „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Norėdami saugiai džiaugtis kepsninių teikiamais maisto ruošimo malonumais, jų savininkai turėtų nepamiršti šių veiksmų:
-
Įsitikinti, kad nepaliekate rusenančios kepsninės be priežiūros, o taip pat prižiūrėti ją, kai šalia yra vaikų ir naminių gyvūnų;
-
Naudojant kepsninę laikytis saugaus atstumo iki kitų objektų, pavyzdžiui, stiklinių langų ar durų, lauko baldų, automobilių;
-
Panaudojus nepalikti be priežiūros kepsninių atvirose vietose, kieme ar terasoje;
-
Didelės vertės kepsnines laikyti saugiai užrakintas, patalpose, kuriose įrengta signalizacija, yra vaizdo fiksavimo įranga.
