Gegužės 6–7 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Atmintis, teisė ir istorija Europoje: tikrovės atspindys ar kūrimas?“ (angl. „Memory, Law and History in Europe: Reflecting or Creating Reality?“), Lietuvos sostinėje subūręs mokslininkus iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos.
Seminaro metu buvo aptarti opiausi Europoje istorinės atminties klausimai, daugiausia dėmesio skiriant įstatymams ir praktikai, susijusiai su Holokausto, genocido, politinio smurto ir karo nusikaltimų atminimo įamžinimui visoje Europos Sąjungoje.
MRU susirinkę mokslininkai sutarė, kad istorinė atmintis prisideda ne tik prie įprasto praeities įvykių, tokių kaip sovietmetis Lietuvoje ar Holokausto įvykiai Antrojo pasaulinio karo metu, nagrinėjimo, bet ir leidžia nuspėti įvairių regionų socialinę, politinę bei ekonominę padėtį prasidėjusių karų akivaizdoje.
Norint suprasti ateities įvykių scenarijus, taip pat šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose tendencijas, būtina nuodugniai išnagrinėti esamą patirtį. Ypač tai svarbu suaktyvėjus dezinformacijai karo kontekste.
„Atmintis ir atminties politika vaidina didžiulį vaidmenį šiandienos pasaulinėje arenoje – Rusija naudoja atmintį kaip įrankį karui prieš Ukrainą pateisinti, o Izraelio ir Palestinos kontekste skirtingos istorinės atminties reprezentacijos taip pat yra ilgalaikės tragedijos pagrindas“, – sakė MRU vicerektorius, doc. dr. Saulius Spurga.
MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centro vadovės dr. Monikos Rogers teigimu, atmintis ir istorija, net ir dirbtinio intelekto bei kitų technologijų amžiuje, išlieka itin svarbi tiek žmogiškosios būties, tiek geopolitikos dimensija.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė išskyrė ir atminties ženklų traktavimo svarbą bei būtinybę apibrėžti tai teisės aktais.
„Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių, švietimo įstaigų, kurių pavadinimai arba turinys sietinas su komunizmo ar nacionalsocializmo ideologijomis“, – sakė P. Kuzmickienė, pridurdama, kad vienareikšmis situacijos vertinimas nėra įmanomas – būtinas dialogas ne tik savivaldybių, bet ir vietos bendruomenių lygmenyje.
„Ne tik lietuviai diskutuoja dėl Salomėjos Nėries vardu įamžintų gatvių ir mokyklų – panašios diskusijos vyksta visoje Europoje, pradedant Vokietija, baigiant Portugalija. Karai ir konfliktai dar labiau apnuogina ir išryškina atminties žaizdas“, – pabrėžė dr. M. Rogers.
MRU vykęs renginys yra dalis projekto „Mnemoninė tikrovė: Atminties įstatymų poveikio tikrovei ir tikrovės poveikio atminties įstatymams tyrimas“ (angl. „Mnemonic Reality: Investigating Memory Law’s Impact on Reality and Reality’s Impact on Memory Laws“).
Renginį rengė MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centras. Seminaro partneriai: Kelno universiteto Teisės fakultetas (Vokietija), Žmogaus teisių apsaugos akademija (Vokietija), Aberta universiteto Globalių studijų centras (Portugalija). Projektą finansuoja mokslo ir tyrimų paramos fondas „VolkswagenStiftung“ (Vokietija).
Sava, o ne svetimųjų primesta, istorinė atmintis yra labai svarbi išlikimo valstybe ir tauta dalis. Tačiau Lietuvoje per tą 30 Laisvės metų užauginta karta nemokant savos lietuviškos istorijos istorinės atminties. Tai yra baisus nusikaltimas prieš Tautą ir Valstybę siekiant išlaikyti lietuvybę, atsispirti, tam, kad Lietuva negrįžtų į Žečpospolitinį lietuvybės sunaikinimą joje.
>Mikas
Mūsų tautos istorinę atmintį rasite knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Su pristatymu į namus dviejų parų bėgyje, užsakius, ji kainuoja 24,99 Eu. Knygą išleido ne kokia nors ‘šaraškino kontora’, o Klaipėdos universiteto Leidykla. Dėkoju.
Istorinė atmintis bus sugrąžinta, jeigu perskaitysite knygą “Istorija pareinant į Lietuvą”, Klaipėdos universiteto Leidykla/2023 gruodis. Užsisakyti galima per Patogupirkti.lt
Lietuvos istorijos atminties kelias Tautoje turi prasidėti artimiausių įvykių detaliu žinojimu (vertinimu) ir eiti į senovę iki mitinių laikų. Čia labai svarbu įsisąmoninti, suvokti Lietuvos sovietinį laikotarpį, trukusį iki 1990 metų, tarpukario 1918-1940 m., carinės Rusijos valdymo, žečpospolitinį ir LDK lenkmečių laikotarpius ir t.t. Tik tokiu keliu einant istorija gali tapti Tautos savastimi.
>Mikas
Taip, Mikai. Jūs teisus. Knyga prasideda mintimi “Prieš pareinant, reikėjo išeiti”. Išėjimas, gi, dokumentaliai yra aprašytas dalims mūsų traukiantis nuo ledyno ribos į pietinius kraštus, kitai daliai pasilikus gyventi vietoje. O parėjimas iš ten knygoje yra įsisamonintas taip pat ir per Lietuvos sovietinio laikotarpio, trukusio iki 1990 metų, tarpukario 1918-1940 m., carinės Rusijos valdymo, žečpospolitinio ir LDK lenkmečio laikotarpių gyvenimo supratimą. Knyga, tarpe kitų vaizdų, baigiasi portretiniu Prezidento Gitano Nausėdos atvaizdu ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiais, pasakytais prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio prezidento Adolfo Ramanausko kapo: “Jeigu liks nors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks”, – štai tokiu būdu knyga tampa Tautos savastimi, suvokiant vietos, kurioje gyvename, svarbą šios dienos nerimu kupino pasaulio akivaizdoje. Dėkoju.