Vien gerovės valstybės kūrimas jau yra iššūkis, bet reikėtų giliau pažvelgti ir suprasti, kas padeda ir kas trukdo kurtis gerovės valstybės idėjai ir praktinei jos išraiškai.
Istoriniame kontekste Europoje gerovės valstybės praktikai XX amžius buvo augimo bei tobulėjimo laikotarpis, pabrėžiant laikotarpį nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai valstybės išėjo iš karo stovio. Vyko valstybių vidiniai atstatymo darbai: bendros tvarkos atstatymas, valstybinių institucijų atkūrimas ir tobulinimas, pramonės ir ekonomikos vystymas. Taipogi svarbu paminėti ir įvairių šalių bendrijų kūrimą bei valstybių jungimąsi į jas Europoje.
Tai buvo svarbu dėl ideologinio „europietiškumo“ puoselėjimo, kai buvo sakoma, jog europietis yra laisvas ir lygus kitam. Kitaip tariant, nuo tokio stovio, kai visos valstybės buvo susitelkusios karui, ir žmogus, kaip toks, užėmė tik antraplanę vietą, buvo pereita prie pilnavertės, laimingos ir saugiai besijaučiančios visuomenės kūrimo idėjos.
Iki XXI amžiaus didžioji Europos valstybių dalis buvo jau sukūrusios gana tvirtą valstybinių institucijų ir organizacijų pagrindą bei pakilusios ekonominiu atžvilgiu. Tai davė tvirtą pagrindą socialinės apsaugos srities augimui ir vystymuisi. Daugėjo ir nuolatos buvo tobulinamos programos, susijusios su socialinėmis išmokomis ir paslaugomis.
Atsirado įvairių paramos gavimo būdų, padedančių asmenims ar šeimoms, kurios susidurdavo su finansiniais sunkumais. Nors patekus į XXI amžių, aukščiau minėtose srityse pažanga ir pokyčiai vyksta iki šiol, verta paminėti iššūkius, su kuriais, įgyvendinant gerovės valstybės idėją, šalys susidūrė per pastaruosius dešimtmečius.
Pirmas svarbus iššūkis gerovės valstybių kūrimui yra finansinės krizės. 2008 metais, įvykus finansinei krizei Europoje, tam kad užtikrinti pensijų sistemų stabilumą, buvo sumažintos socialinės apsaugos išmokos. Buvo didinamas pensinis amžius, skatinamas profesinių pensijų sistemų kūrimas. Sąlyginai neseniai įvykęs COVID-19 pandemijos proveržis taip pat privertė Europos šalis atlikti reformas, susijusias su įvairiomis pašalpomis ir išmokomis.
Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė pakoregavo valstybinio draudimo įmokų dydžius bei pašalpų skyrimo kriterijus. Galima teigti, jog tarp 2008 ir 2020 metų įvyko nemažai reformų ir buvo parengti planai, susiję su finansų krizėmis, kurie sušvelnino COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padarinius.
Tačiau jie vis tiek turėjo didelį poveikį socialinėms išmokoms ir socialinei paramai visoje Europoje. Be to, demografiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų senėjimas bei didėjanti imigracija, sukėlė naujų iššūkių gerovę siekiančioms kurti šalims. Taip pat vis didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius kelią įtampą sprendžiant pensijų ir sveikatos priežiūros klausimus.
Problemiškas yra ir imigrantų įtraukimas į socialinės apsaugos programas. Tad iššūkiai tikrai nesibaigia, o ekonominės krizės, griežtos taupymo priemonės bei demografiniai pokyčiai sukuria sudėtingas sąlygas vystant gerovės valstybes.
Autorius yra Mykolo Romerio universiteto studentas
