Strateginės aplinkybės

Baltieji rūmai praneša, jog tęsiamos derybos dėl saugumo garantijų Ukrainai. „Nepriklausomai nuo to, kada baigsis šis karas, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis šis karas, Ukraina vis tiek turės ilgą sieną su Rusija, šalis vis tiek turės teisėtų saugumo poreikių.

Jungtinės Valstijos ir toliau rems (Ukrainos) poreikius, kuomet bus aiškinamasi, kaip tie poreikiai turėtų atrodyti“, – teigia JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos vadovas Džonas Kirbis.

Išvertus šią Vašingtono diplomatinę ekvilibristiką, JAV teigia, jog garantuoja Kijevui saugumą ir paramą, net jei pasibaigus kariniams veiksmams, Ukrainos siena bus kitokia nei iki Krymo okupacijos ir pilno masto invazijos.

Kitaip tariant, Vašingtonas leidžia suprasti, kad „vis tiek“ rems Ukrainos nepriklausomybę, net ir atsiradus naujoms „ilgoms sienoms“ su Rusija – tai yra neatgavus okupuotų teritorijų.

Suprantamas Vašingtono siekis pasodinti abi puses prie derybų stalo. Tačiau viena pusė, Maskva, siekia sunaikinti Ukrainą, kaip valstybę, ir iki tarpinių derybų stengsis praryti kuo daugiau teritorijos (iki sekančio šuolio), o Kijevas, suprasdamas Kremliaus norus, kovoja už išlikimą ir pilną sienų atkūrimą.

Šioje padėtyje, esame tikri, Vašingtono „ekvilibristika“, nesuveiks. Nes tokie diplomatiniai ėjimai, tiesiog, neveikia rusų ir Kremliaus chuntos. Jie numoja į juos ranka.

Vienintelė diplomatinė kalba su šiandienine Rusija yra raketų smūgiai driskių oligarchams, sprendimų priėmėjams, karo nusikaltėliams į jų namus, darbo vietas bei režimo resursus.

Tik tokiu atveju, tik daužomas, tik nusmurgęs ir išsigandęs, Kremlius sutiks derėtis.

Pagrindiniai Kremliaus dezinformaciniai kanalai skelbia, jog JAV Senatas vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį prisodrinto urano importą iš Rusijos.

Taip pat pranešama, jog „kolektyvinių Vakarų šalys ketina aprūpinti Ukrainą ne tik naikintuvais F-16, bet ir ginkluote“. Teigiama, jog Kijevas pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, JAV ir Prancūzijoje apmokytos penkios Ukrainos lakūnų grupės, jau pasirengusios skraidyti JAV naikintuvais F-16.

Ir nors Maskva grasina, jog šie naikintuvai gali gabenti branduolines galvutes ir į tai neva bus atsižvelgta, plika akimi matoma naujos JAV ir kitų šalių paramos baimė.

Manome, jog švęsdami darbo liaudies nedarbo dieną, propagandos skyriaus vyr. redaktoriai pasigėrė, o nenuovokūs kolegos „įmetė“ tekstą, jog JAV nesitrauks ir toliau dusins Rusijos ekonomiką, o fronte netrukus bus visiškai riesta.

Tai tik patvirtina mūsų teiginius, jog Kremlių reikia spardyti ne pareiškimais, o ginklais. Rusai sustos tik gavę žarstekliu į snukį.

Reikšmingi postūmiai

Nors Europos Sąjunga teigia, jog sumažino iš Rusijos importuojamų dujų kiekį, tačiau rusiškos dujos vis dar maitina kai kurias Europos šalių įmones.

ES duomenimis, iš Rusijos importuojamų dujų dalis nuo 2021 m. sumažėjo nuo 40% iki maždaug 8% 2023 m. Tačiau leidus prekiauti suskystintomis gamtinėmis dujomis, bendra rusiškų dujų dalis visoje ES pernai sudarė 15 proc.

ES priklausomybės nuo Rusijos atsikratė dėka JAV ir Kataro dujų. Tačiau rusiškos suskystintos dujos su didelėmis nuolaidomis lėmė jų plūstelėjimą į bloką. Čia ir vėl tik biznis. Pigios dujos krauju nekvepia.

Ukrainos žiniasklaida cituoja Lietuvos Krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, kuris teigia, kad JAV pagalbos Ukrainai paketas padės stabilizuoti situaciją mūšio lauke. Esą Charkovas ir Odesa – pagrindiniai taikiniai, tačiau pagrindine problema išlieka žmogiškieji resursai. Rusija jų turi begales ir negaili, o Ukraina sprendžia mobilizacijos problemas.

Veiksmai ant žemės

Pranešama, jog vakar Rusiją atakavo ukrainiečių dronai, Rostove ir Voroneže girdėjosi sprogimai, o Riazanės naftos perdirbimo gamykloje kilo didžiulis gaisras.

Didžiausia žala padaryta Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, kontroliuojamai rusų kompanijos „Rosneft“. Išvedus iš rikiuotės didžiąsias įmones, Kremlius turės bėdų ne tik fronte, bet ir kasdieniame gyvenime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininko Petro Černiko teigimu, Rusija turi 30 didelių naftos perdirbimo gamyklų ir apie 50 mažų. Esą dėl ukrainiečių smūgių, Rusijoje jau pakilo kuro kainos.

Šiais tikslinėmis atakomis Kijevas daro Rusijai trigubą smūgį: stabdo naftos eksportą, kuro tiekimą frontui, kelia problemas vietinei rinkai ir jos poreikiams.

Pavyzdžiui, tankas T-90 „suvalgo“ iki 1 tonos dyzelinio kuro ir 100 kilogramų alyvos per dieną. Vadinasi, sutrikus kuro tiekimui, stos ir ordos puolimas.

Vakar vakare rusiškieji okupantai dar kartą atakavo Odesą. Smogė rūšiavimo sandėliui ir pašto skyriui. Sužeista 14 žmonių.

Per praėjusią dieną fronto linijoje įvyko 121 mūšis. Okupantai paleido 5 raketas, atliko 63 oro smūgius, 72 kartus apšaudė iš įvairių sistemų ukrainiečių karių pozicijas ir gyvenvietes.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.

Spausdinti