Balandžio 11 d. 17.30 val. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje (Trakų g. 10), bus pristatyta Valstybingumo studijų centro (VSC) išleista signataro profesoriaus Bronislovo Genzelio politinės minties tekstų rinktinė „Ar Lietuva išliks lietuviška?“.
Renginyje kalbės prof. Vytautas Radžvilas, doc. Algimantas Jankauskas, dr. Vytautas Rubavičius ir Vytautas Sinica, taip pat bus galima įsigyti knygą mažiausia leidėjo kaina.
Negalintys dalyvauti renginyje, kviečiami įsigyti prof. B. Genzelio knygą internete.
Politologas ir leidėjas, VSC steigėjas Vytautas Sinica:
Realiai Genzelis su Ozolu buvo du pagrindiniai žmonės, nuėję labai plonu ledu - įstoję į komunistų partiją ir taip gavę galimybę atnešti tikrąją mūsų civilizacijos filosofiją į Lietuvą ir į lietuvių kalbą. Po 20 metų pasinaudoję savo statusu kurdami Sąjūdį ir išvedę Lietuvą iš okupacijos. Genzelis, žinoma, nebuvo Sąjūdžio lyderis. Bet kartu su keliais kolegomis buvo Sąjūdžio smegenys. Tai nepaprastai įdomi asmenybė, kuriai pagal prieškarinę minties tradiciją labai rūpėjo lietuvybė ir valstybingumas, nors pats save laikė kairiuoju. Todėl tegul nebus keista, bet bus įdomu, kad Genzelio politinių tekstų rinktinę sudarė VU TSPMI docentas Algimantas Jankauskas, įvadą parašė prof. Vytautas Radžvilas, „recenzavo“ dr. Vytautas Rubavičius, o išleidau aš. Tokie, „dešinieji radikalai nacionalistai“, kaip jums pasakytų LRT tyrimų skyrius. O iš tikro tiesiog nacionalistai, koks buvo ir Sąjūdis, ir valstybingumo siekis apskritai. Tad kam įdomu ne tik pažinti ar prisiminti šį didelį žmogų, bet ir pasikalbėti apie lietuviškąją tapatybę, kalbą, kultūrą ir atmintį, kviečiu į susitikimą. Lauks ir naujoji knyga mažiausia leidėjo kaina.
Kultūros istorikė, habilituota mokslų daktarė Ingė Lukšaitė:
Tai išmintingo politiko apmąstymai apie istorinio Lietuvos kelio posūkius, apie Lietuvos būvį keitusias asmenybes, apie Sąjūdį, lemtingus jo sprendimus, buvusias ar vis dar galimas jų alternatyvas, apie pavojus tautos ir nacionalinės valstybės dabarčiai ir ateičiai, jos išlikimui pasaulyje, apie savigriovos pasekmes. Rinktinės tekstai liudija besąlyginę Bronislovo Genzelio ištikimybę demokratinei Lietuvai, pagarbą jos sąžiningiems žmonėms ir įsipareigojimą nepriklausomos tautinės valstybės ateičiai.
Poetas, kultūrologas, filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius:
Bronislovas Genzelis anksti pasijuto pašauktas kultūriniu ir pedagoginiu darbu stiprinti lietuvybę, tad ėmėsi lietuvių tautos istorinės savimonės ir istorinės atminties klausimų, nes tik tvirtindama savo istorinę savimonę tauta išlaiko gyvybingą egzistencijos instinktą, o su juo – ir valstybingumo siekį. Jis buvo ir yra Atgimimo žmogus, savo darbais įsirašęs į didžiųjų lietuvių Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų gretas.
Bronislovas Genzelis (1934-2023) – filosofas, ilgametis Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesorius, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir Konstitucijos rengėjų, Kovo 11-osios Akto signataras.
Sovietinės okupacijos sąlygomis buvo vienas pasaulinės filosofijos vertimo ir leidybos lietuvių kalba iniciatorių, Sąjūdžio metais įsitraukė į aktyvią politinę veiklą.
B. Genzelio pažiūros – XX amžiaus pradžioje buvusi dažnai sutinkama, tačiau mūsų laikais itin reta ir unikali tapusi kairiųjų socialdemokratinių idealų ir nacionalistinio rūpesčio tautos savimone, istorine atmintimi, valstybine kalba ir suverenumu kombinacija.
Gilus rūpestis tautos ir viso, kas ją stiprina, iškilimu sudaro šioje rinktinėje „Ar Lietuva išliks lietuviška?“ skelbiamų tekstų ir pačios Bronislovo Genzelio politinės veiklos šerdį.
Pamatinis Genzelio klausimas, ar Lietuva išliks lietuviška, per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo toks aktualus, kaip naujų mūsų amžiaus iššūkių akivaizdoje.
Noriu pareikšti, kad mano labai trumpas ir labai nemandagus (sąmoningai ir be keiksmažodžių) komentaras Sinicos adresu buvo nepraleistas.
Prof. Genzelis visada buvo, yra ir bus Genzelis.
Taip, Genzelio ir Ozolo idėjiniai ir kaip vedlių nuopelnai kuriant Sąjūdį yra bene pagrindiniai. Manau čia dera prisiminti ir tokį faktą. 1988 m. birželio 3 d., įkuriant Sąjūdžio inciatyvinę grupę, Genzelis su Ozolu Mokslų akademijos salėje sėdėjo pirmoje eilėje ir atitinkamai reaguodavo į tai, kas joje vyko. Antai, Bulovui darant pranešimą dėl Konstitucijos pakeitimų, reikalingų siekiant Lietuvai ekonominio savarankiškumo, bet apie tai kalbant sovietinėmis sąvokomis, salė artimiau nepažinojusi jo, matyt, jį palaikė akademiko Vilko pasikviestu tarybiniu propagandistu, nenorėjo klausyti ką jis kalba – triukšmavo. Tada Genzelis užlipęs ant pakylos salei paaiškino, kad jį komunistų valdžia pašalino iš VU rektoriaus pareigų už lietuvybės universitete palaikymą, jis yra už tai nukentėjęs. Taip susirinusiuosius nuramino ir Bulovas savo pranešimą tęsė. Tačiau, regis, salei vėl nerimstant, kad vis dar kalbama ne dėl Iniciatyvinės grupės steigimo, Genzeliui vėl teko lipti į sceną, kad ją nuraminus ir susirinkimą tęsus iniciatyvinės grupės sudarymo tikslu.