Balandžio 8 dieną į Vilnių atvyksta Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Alfonsas Maisas ir Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė. Pirminį Vokietijos brigados Lietuvoje elementą sudarys daugiau nei 20 Vokietijos karių.
Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius tarnauti į Lietuvą, praneša KAM.
Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą iš viso persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis. Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, o papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Nausėdos siekimas Lenkijos karinio buvimo Lietuvoje dvišaliu pagrindu, manau, nevadintina niekuo kitu, kaip suverenumo išdavystė, be to, tarsi būtume kažkokia valstybė be savo kareivių. Be abejonės šiuo atveju kyla ir pasitikėjimo Lenkija klausimas, prisimenant jos 1920 m.įvykdytą Suvalkų sutarties sulaužymą ir dalies Lietuvos su Vilniumi užgrobimo pasekmes likusias iki šiol.
Turime Vokietijos karių brigadą, kuriame savos kariuomenės diviziją, tai ką čia dar Lenkija darytų. Tegul gina savo šalį. Dabar Lenkija pati neapsigina, regis, net tris brigadas JAV karių dislokuoti kviečiasi, bet kažkodėl jai rūpi ir karinis buvimas Lietuvoje. Keistas interesas…
Iš tikro prie ko čia Armija Krajova. Vokiečiai , tiksliau saksų savanoriai, Lietuvai padėjo sunkiausiu metu . Išsivadavimo kare su balševikine maskovija, o ką tuo metu darė lenkai. Peiliu nugaron – lietuviams. Niekas nepamiršta.
Taip, 1919 m. kovą Lietuvos kariuomenė Bobriškių mūšyje (netoli Varėnos) sumušė AK (Pilsudskio kariuomenę), puolusią Alytų iš Pietryčių pusės, kai tuo metu iš Šiaurės jį puolė bolševikai, ir vijo juos iš Lietuvos iki Marcinkonių. Tame mūšyje lietuviai panaudojo būtent vokiečių (saksų savanorių) padovanotą šarvuotį (garvežį). Deja, Prezidentas iki šiol nerado reikalo prisiminti šį aktualų saksų karių pagalbos faktą, ginant Lietuvą, pasirūpinti deramu Bobriškių mūšio vietos įamžinimu.
Taip, saksų kareiviai su artilerija bei sunkiais kulkosvydžiais ryškiai pagelbėjo mums .Dar buvo pinigų paskolos iš Vokietijos . Ir kad A. Smetona laisvai kalbėjo vokiškai; mokėsi vokiškoje gimnazijoje.
Ar tiesa, kad A. Smetona labai bijojo vokiečių , labiau nei maskolių. Nes vokiečiai , būdami aukštesnės kultūros , greičiau nutautins Lietuvą, nei žemesnės kultūros maskovijos bolševikai.
Smetona mokėjo vokiškai, dar buvo Vokietijos paskolintų pinigų, tačiau jam Vilniaus gynimas kažkodėl nerūpi – nesitaria su saksais būtent dėl jo gynimo, bet dar 1918 m., regis, gruodžio viduryje pats išvyksta iš Vilniaus ir Lietuvos. Beje, 1919 m. sausio 1 d. Vilnių palieka ir saksai, o paskui juos pasitraukia Šleževičiaus (?) įsakymu ir Lietuvos kariuomenė. Taip sostinė buvo palikta bolševikams ir lenkams. Kieno tai sprendimas? 1919 m. Lietuva bolševikus išstumia net iki Daugpilio, tačiau į sostinę nežengia. Ar nekvepia tai kažkokia Vilniaus išdavyste!?