Kišenpinigiai – ar jų duoti, kiek ir kokiu tikslu – išlieka aktualiu klausimu auginantiems vaikus. „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad savo vaikams kišenpinigių duoda kas trečias, dažniausiai kišenpinigiai skiriami kasdienėms išlaidoms, o lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai.
Kad duoda savo vaikams kišenpinigių, nurodė kas trečias: 28 proc. lietuvių, 37 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Dažniausia priežastis, kokiam tikslui duodami kišenpinigiai – smulkios kasdienės išlaidos. Pavyzdžiui, pietūs mokyklos valgykloje (59 proc. lietuvių, 44 proc. latvių, 23 proc. estų respondentų), užkandžiai (24 proc. lietuvių, 42 proc. latvių, 30 proc. estų respondentų), mokykliniai reikmenys ar kanceliarinės prekės (14 proc. lietuvių, 15 proc. latvių, 10 proc. estų respondentų).
Lietuviai respondentai linkę vaikams duoti daugiausiai kišenpinigių tarp Baltijos šalių – nuo 10 iki 19 eurų per savaitę (29 proc.). Latvijoje (29 proc.) ir Estijoje (33 proc.) daugiausia apklaustųjų nurodė duodantys nuo 5 iki 9 eurų per savaitę.
Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad kišenpinigiai – puikus būdas praktiškai išmokyti vaiką elgtis su pinigais: suprasti, kaip planuoti savaitės biudžetą, pirkinius, pajausti pinigų vertę.
„Vaikas, gavęs kišenpinigių visai savaitei, pats gali priimti sprendimus: kam juos išleisti, nuspręsti, ar išleisti visus iš karto, ar dalį atsidėti taupymui, palyginti kainas, išmokti dėlioti prioritetus, sekti savo išlaidas. Tai labai praktiškas ir efektyvus būdas pradėti su vaiku kalbėtis apie pinigų vertę iš įvairių perspektyvų, išmokyti finansinio raštingumo pagrindų“, – teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę prekybą.
Kaip rodo tyrimas, kas trečias apklaustasis kišenpinigius išnaudoja kaip galimybę išmokyti vaiką taupyti. Šiam tikslui pinigų duoda 29 proc. lietuvių ir latvių bei 34 proc. estų respondentų, o taupyti brangesniam pirkiniui, pavyzdžiui, kompiuteriui ar dviračiui, kišenpinigių duoda 26 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 20 proc. estų apklaustųjų.
Finansų žinovė siūlo įtraukti vaiką į biudžeto planavimo procesą: pasikalbėti, ką jis už šiuos pinigus pirks, paprašyti pasidomėti, kiek kainuoja maistas mokyklos valgykloje, kartu nustatyti savaitės biudžeto sumą. Taip pat svarbu sutarti dėl vaikui patogiausio ir saugiausio atsiskaitymo būdo, pasimokyti juo naudotis, nepamiršti pasikalbėti ir apie tykančius pavojus – internetinius sukčius.
„Nebijokite, kad vaikas padarys klaidų – svarbu jas aptarti, pasimokyti ir sutarti tolimesnius veiksmus. Atkreipkite dėmesį, kas, planuojant išlaidas, sekasi geriau, o kur reikėtų pasitempti ir kaip galėtumėte jam padėti. Pradėję nuo paprastų dalykų, net nepajusite, kaip greitai pradėsite kalbėtis apie sudėtingesnius procesus. Pavyzdžiui, infliaciją – kodėl staiga pabrango tam tikra prekė? O paprastas taupymas ilgainiui gali virsti ir pirmaisiais investavimo žingsniais“, – įžvalgomis dalijasi R. Ežerskienė.
