Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Signatarų namuose Vilniuje atidarė istorinės kartografijos parodą „Lietuva Europoje“.
Parodoje rodomi išskirtiniai istorinės kartografijos darbai, NŽT archyvuose saugoma XVII–XVIII amžiaus senųjų žemėlapių rinkinys, Molotovo-Ribentropo pakto žemėlapio kopija, išskirtiniai tarpukario Europos šalių geografijos atlasai, valstybių pasais vadinami šiuolaikinės kartografijos leidiniai – Lietuvos nacionalinis atlasas ir Ukrainos nacionalinis atlasas.
Parodos atidaryme aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė aktualios kartografinės medžiagos atvėrimo visuomenei svarbą. „Labai prasminga rodyti kartografinius archyvus istoriniuose Signatarų namuose Lietuvos narystės ES dvidešimtmečio proga.
Atverti visuomenei tą turtą, kurį turime sukūrę per valstybinės žemėtvarkos, valstybinės geodezijos ir valstybinės kartografijos istorinius sprendimus“, – sakė ministras.
Parodos atidarymo metu, kovo 22 d., surengtoje dviejų profesorių diskusijoje buvo atskleistos pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo senuosiuose viduramžių žemėlapiuose aplinkybės.
Pasak geografijos profesoriaus Algimanto Česnulevičiaus, pirmasis žinomas Lietuvos vardo paminėjimas yra datuojamas 1311 m. italų kartografo P. Vesconte pasaulio žemėlapyje, publikuotame veikale, kuris buvo skirtas kryžiuočių išaukštinimui tuomet, kai jie, išstumti iš Šventosios žemės, atsidūrė Prūsijoje.
„Labai įdomu tai, kad pirmieji Lietuvos vardo paminėjimai, tiek Pietro Veskontės, tiek Dulcerto, tiek Abraomo Kresko žemėlapiuose, primygtinai peršami su labai tiesmukišku apibūdinimu.
Lietuva yra pagoniška, o kartografai tik mums vieniems prideda epitetą – „Letoini pagani“, „Lintefunia paganorum“, „Litefanie paganis“ ir pan. Prie kitų šalių, kitų kraštų joks epitetas nepridedamas. Tik prie mūsų“, – šypsodamasis teigė prof. A. Česnulevičius.
Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas atkreipė parodos lankytojų dėmesį į ypač šiandien aktualias prasmes, kurios užšifruotos senojoje kartografijoje.
Pasak profesoriaus, XVI amžiaus „Europa Unita“ žemėlapiuose, vadinamuosiuose „Europa karalienė“ arba „Europa Regina“ alegoriniuose žemėlapiuose, kaip ir daugelyje kitų žemėlapių, yra labai aiškiai atskirtos dvi šalys – Moskovija ir Rusia.
„Čia labai aiškiai galime įžvelgti, kaip Rusios vardą iš ukrainiečių pavogė maskvėnai ir Petro I laikais prisidengę Rusijos vardu ėmė kurti savo imperiją“, – teigė profesorius.
Abu profesoriai pabrėžė ir žemėtvarkos reformų svarbą valstybės raidai bei pažangai.
Daug dėmesio buvo skirta Valakų reformai, kuri sukūrė sąlygas ne tik tuometinės valstybės stiprinimui, biudžeto pajamų augimui, bet ir sukūrė prielaidas atsirasti pirmajam Lietuvoje sukurtam, taip vadinamam M. Radvilo Našlaitėlio XVII a. pradžios žemėlapiui.
Istorinės kartografijos paroda Signatarų namuose Vilniuje bus eksponuojama iki balandžio 5 dienos. Ji parengta siekiant paminėti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Parodos lankymas nemokamas.
Vaizdo medžiagą iš parodos atidarymo galima rasti VU Istorijos fakulteto paskyroje:
Nuotraukų galeriją rasite čia.
Parengta pagal Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą
