Atėjus pavasariui, žemės ūkiui skirtuose plotuose veiklą atnaujins žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai. Kasdieniame darbe jie naudos brangią techniką, chemikalus ir kitas priemones, kurios dėl veiklos specifikos po dienos darbų neretai lieka neapsaugotos. Todėl paklausą turinti žemės ūkio technika, trąšos, kuras – dažnai tampa vagysčių objektais. Policijos duomenimis, kiekvieną pavasarį šalyje registruojama nuo kelių iki keliasdešimt tokių nusikalstamų veikų.

Anot saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktoriaus Donato Pociaus, pagrindinės grėsmės ūkininkams dažniausiai yra dvi – ilgapirščiai ir gaisrai. Šios negandos gviešiasi ir į statinius bei juose esantį derlių, ir į mobilųjį turtą – techniką.

Vagišius masina neapsaugotas ūkininkų turtas

„Policijos suvestinės rodo, jog kasmet pavieniai vagys ir organizuotos jų grupės įsilaužia į ūkininkų sandėlius, mechanines dirbtuves, vagia smulkią ūkio techniką – įvairius padargus ir agregatus, plėšia traktorių įrangą, kurą, pasisavina trąšas, grūdus, medieną. Dažniausiai vagys nusikaltimus vykdo objektuose, neturinčiuose apsaugos sistemų, todėl be jų tampa sudėtinga atsekti kada, iš kur, kokia transporto priemone nusikaltėliai atvyko, užpuolimo atveju neįmanoma suteikti operatyvios pagalbos“, – sako apsaugos žinovas.

Jo teigimu, ūkininkams kliautis vien tik teritoriją prižiūrinčiais sargais nėra racionalu, nes tokiame apsaugos modelyje išlieka žmogiškojo faktoriaus rizika: nuovargis ir dėl to sumažėjęs pastabumas, atsakingumo stoka, neatmestini ir galimi susitarimai su nusikaltėliais.

„Šios rizikos yra eliminuojamos, kai fizinė apsauga yra pakeičiama į šiuolaikinę elektroninę – ūkininko turto saugumas yra užtikrinamas naudojant įvairias technines priemones: signalizaciją, daviklius, vaizdo kameras, kurios veikia  pagal nustatytus algoritmus. Tokias apsaugos sistemas prijungus prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, objektas yra akylai stebimas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.

Tai reiškia, kad visada turėsite objektyvų saugomo objekto situacijos monitoringą, kontrolę, vaizdo įrašų archyvą. Suveikus signalizacijai arba per vaizdo kameras pastebėjus pašalinius asmenis, gaisrą, patikrinti objekto bus nusiųstas greitojo reagavimo ekipažas, o atsitikus incidentui – iškviestos specialiosios tarnybos: policija, ugniagesiai“, – pasakoja D. Pocius.

Pasak apsaugos specialisto, elektroninės saugos sistemos reaguoja į judesius, durų ir langų atidarymus, stiklų dužimą, taip pat gali fiksuoti ir įvairius nelaimingus atsitikimus, pavyzdžiui, vandens nutekėjimą, elektros įtampos dingimą, dujų nuotėkį, gaisrą. Sumontuotos vaizdo kameros leidžia atsisakyti ir fizinės teritorijos patikros, nes tinkamai išdėstytos jos gali fiksuoti tiek patalpų vidų, tiek išorę. Suveikus signalizacijai, pavojaus signalas perduodamas į kliento mobilųjį telefoną ar kompiuterį bei siunčiamas saugos tarnybai.

Vaizdo kameros – stiprus nusikaltėlių atgrasymo įrankis

Pašnekovo teigimu, vaizdo kameros – stiprus psichologinis atgrasymo veiksnys. Vien tokios įrangos buvimas ūkyje prevenciškai maždaug 50 proc. sumažina vagystės tikimybę. Kameros taip pat gali būti pasitelkiamos ir kitoms funkcijoms – per jas gali būti stebimi ir kontroliuojami procesai, vykstantys teritorijoje ir įvairios paskirties patalpose: sandėliuose, fermose, mechaninėse dirbtuvėse.

„Ūkio savininkas net ir būdamas toli nuo objekto, gali per kompiuterį ar telefoną stebėti, kaip darbininkai elgiasi su brangia ūkio įranga, ar ji tinkamai eksploatuojama. Įsilaužimo atveju į archyvą įrašytas vaizdas gali būti perduodamas policijai. Tai padidina tikimybę, jog įsibrovėliai bus nustatyti ir surasti“, – tvirtina apsaugos sistemų ekspertas.

„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktoriui antrina ir Pasvalio rajono ūkininkas Stanislovas, kurio teigimu, kuomet jo ūkyje buvo įrengtos vaizdo kameros, tokia priemonė prevenciškai suveikė ne tik prieš galimus vagis, bet ir sudrausmino samdomus darbuotojus.

„Savo ūkyje naudoju nemažai įvairios technikos, dėl kurios su atvykstančiais darbuotojais neretai kildavo įvairių nesusipratimų. Kas parkuodamas traktorių netyčia užkabino aikštelėje stovintį automobilį, kas su trąšų barstytuvu įvažiavo į tvorą ir ją nuvertė. Incidento kaltininką be liudininkų dažniausiai būdavo sunku nustatyti. Dabar šios problemos nebeliko: peržvelgei apsaugos kamerų vaizdo įrašus ir viskas aišku“, –  sako ūkininkas.

Anot jo, fizinius sargus pakeitus į vaizdo kameras, šios investicijos ūkyje atsipirko mažiau nei per metus.

„Anksčiau viso ūkio apsaugai samdydavau tris sargus. Su kuriais irgi visokių nutikimų būdavo – tai vienas budėdamas naktį užmigo, tai kitas į darbą pamiršo ateiti ar susirgo. Bet kokiu atveju, samdyti sargus per metus vidutiniškai atsieidavo apie 30 tūkstančių eurų. Įsirengti vaizdo kameras ir užsakyti stebėsenos paslaugas metams saugos tarnyboje kainuoja gerokai pigiau. Be to, raminančiai veikia žinojimas, jog kilus incidentui su įsibrovėliais reikalų turės ne vietinis sargas, o specialiai apmokyti, profesionalūs, ginkluoti saugos tarnybos darbuotojai“, – pasakoja ūkininkas.

Elektroninę sistemą eksploatuoti pigiau nei samdyti apsaugos darbuotojus

Anot „Ekskomisarų biuro“ eksperto D. Pociaus, didelius ūkius ar skirtingose vietose juos valdantiems ūkininkams gali būti aktuali ir apsauga į kurią įeina moderni autonominė bepiločio orlaivio stotis bei dronas su integruota dirbtinio intelekto programine įranga. Vienas iš drono panaudojimo apsaugoje privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu, taip pat galimybė greitai apskristi didelę teritoriją bei fiksuoti pažeidimus sudėtingose vietovėse, kurios gali būti sunkiai patruliams pasiekiamos pėsčiomis.

„Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – fiksuoja žmones ar automobilius. Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą arba įjungti papildomą apšvietimo žibintą ar garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimo“, – teigia elektroninės saugos specialistas.

Apibendrindamas elektroninės apsaugos privalumus prieš fizinę apsaugą, D. Pocius pabrėžia, jog šalyje kasmet didėja darbo užmokestis, tuo tarpu technologijos tik tobulėja ir taip ženkliai nebrangsta.

„Elektroninę apsaugą vietoj fizinės apsaugos įsigijusiam ūkininkui nebereiks ieškoti ir priiminėti į darbą darbuotojų, jų apmokyti, kontroliuoti, būti atsakingu už jų saugumą, sargams sergant ar atostogaujant – ieškoti jiems pamainos. Elektroninė apsaugos sistema tokių dalykų nereikalauja. Žinoma, yra pirminės investicijos, taip pat periodinė sistemos patikra, bet to pilnai pakanka – gauni apsaugotą objektą“, – pabrėžia saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius.