Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas jau tradicinėmis tapusias darbo dienas regionuose, su komanda dirba Kupiškio rajone.
Šalies vadovas kartu su pirmąja ponia pradėjo vizitą, padėdami gėlių prie memorialinės lentos Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, skirtos nužudytiems ir išniekintiems Lietuvos partizanams atminti.
Susitikime su Kupiškio rajono savivaldybės meru Algirdu Raslanu Prezidentas aptarė savo iniciatyvą dėl regioninių kelių miestų ir miestelių teritorijose valdymo ir finansavimo perdavimo savivaldybėms. Šalies vadovas priminė savo poziciją dėl netenkinančio kelių finansavimo lygio, Vyriausybės nustatyto keleto pastarųjų metų valstybės biudžetuose.
Pastaruosius 3–4 metus savivaldybėms tenkantis Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas praktiškai nesikeitė, o dėl infliacijos šuolio – de facto mažėjo. Ilgalaikė žala šalies susisiekimo infrastruktūrai kenkia ir regionų, ir visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.
Siekiant ir laukiant bendrojo keliams skirtų lėšų augimo, Prezidentas siūlo jau dabar padidinti savivaldybėms skirtą KPPP lėšų dalį ir perduoti savivaldybėms valdyti rajoninius kelius miestuose ir miesteliuose. Vietos valdžiai tai leistų be ilgų derinimų su Kelių direkcija ir vadovaujantis paprastesniais techniniais reikalavimais, taigi pigiau ir greičiau, vykdyti nedidelius kelių atnaujinimo projektus. Šalies vadovas taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją gauti savarankiškas pajamas ir tokiu būdu pritraukti daugiau lėšų kelių tvarkybai, taip pat skirtų ir savivaldybėms.
Aptariant švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ eigą Kupiškio rajone, Prezidentas pažymėjo, kad svarbiausias švietimo sistemos rodiklis – ugdymo kokybė. Šalies vadovo teigimu, švietimo pažangos programa turi būti įgyvendinama taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems Lietuvos vaikams, kiltų bendras Lietuvos švietimo lygis, o atotrūkis tarp mokymo kokybės skirtingose šalies mokyklose mažėtų.
Taip pat aptarta sveikatos apsaugos reforma ir savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Šalies vadovas pabrėžė, kad pertvarkų tikslas turi būti pacientams reikalingų paslaugų, tyrimų ir konsultacijų prieinamumas, eilių pas specialistus mažėjimas. Prezidentas išreiškė viltį, kad, nuo metų pradžios pradėjus veikti Kupiškio rajono visuomenės sveikatos biurui, savivaldybėje bus skiriamas deramas dėmesys sveikatinimui, kuris visų amžiaus grupių gyventojams yra geriausia priemonė ligų prevencijai.
Susitikime dėmesio skirta ir dujų ūkio eksploatavimo ir priežiūros problemoms. Praėjusią savaitę Kupiškyje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji padėtis po to, kai galimai dėl suskystintų naftos dujų nuotėkio Kupiškio daugiabučio bute įvyko sprogimas, buvo stipriai sužalotas žmogus.
Prezidento teigimu, pasikartojantys su naftos dujomis susiję sprogimai kelia didelį nerimą. Kiekvienas toks atvejis – tai didžiausia grėsmė ir pavojus žmonių gyvybei ir turtui. Šalies vadovas ragina visas atsakingas institucijas kuo greičiau įsitraukti šį klausimą į prioritetinių darbų sąrašą ir imtis adekvačių priemonių, kad tokios nelaimės būtų užkardytos.
Prezidentūra artimiausiu metu inicijuos atsakingų institucijų ir suinteresuotų savivaldybių susitikimą dėl suskystintų naftos dujų tiekimo sistemų griežtesnės kontrolės ir galimos valstybinės programos, orientuotos į centralizuoto suskystintų naftos dujų tiekimo atsisakymą, keičiant jį kitomis energijos rūšimis.
Susitikime taip pat buvo aptarta žalioji energetika, vėjo jėgainių plėtra regionuose. Prezidentas pažymėjo, kad atsinaujinančios energetikos vystymas – pagrindinis kelias siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės, klimato politikos tikslų ir ekonomikos dekarbonizacijos. Tačiau bet kokia nauja veikla sukelia klausimų gyventojams, o žinių trūkumas – gali sukelti ir pasipriešinimą. Todėl svarbu, kad visos procedūros būtų vykdomos griežtai laikantis įstatymų, o vėjo elektrinių vystytojai skirtų daugiau dėmesio ir išteklių nuoširdžiam dialogui su gyventojais, bendruomenėmis ir vietos valdžia.
Diskusijoje „Smulkaus ir vidutinio verslo padėtis bei perspektyvos“ šalies vadovas pabrėžė, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra itin svarbus šalies ekonomikai ir apima beveik visas Lietuvoje veikiančias įmones, kuriose dirba trys ketvirtadaliai šalies darbuotojų, sukuriama du trečdaliai Lietuvos BVP.
„Smulkus ir vidutinis verslas yra lankstus ir sugeba operatyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, taip pat skatina konkurencingumą, kas yra vienas iš pagrindinių laisvos rinkos veikimo principų. Tad tokių įmonių klestėjimas kuria didelę pridėtinę vertę visai valstybei“, – teigė Prezidentas.
Susitikimo metu aptarti SVV įmonėms kylantys iššūkiai, kurie atsiranda dėl įvairių permainų tiek vietos, tiek tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje. „Kad padėtume SVV klestėti, turime nuolatos išlikti aktyvūs tobulindami šalies ekonominę politiką“, – kalbėjo Prezidentas.
Susitikimo metu aptartos priemonės, kurios galėtų padėti SVV įmonėms spręsti problemas.
