Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai.

Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.

Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas.

Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir sėkmingą ilgalaikės partnerystės pradžią su istorine, 171 gyvavimo metus šiemet skaičiuojančia įmone „Volfas Engelman“.

Kartu su įmonės generaliniu direktoriumi Mariumi Horbačausku princas Luitpoldas apsilankė Valdovų rūmų muziejuje, kur pamatė, kaip Vilniuje puoselėjama Bavarijos ir Lietuvos ryšių istorija.

Kaip teigė princas Luitpoldas, Valdovų rūmų muziejuje vieną dieną jis viliasi išvysti tarptautinę parodą, kurioje puikuotųsi jo šeimai, Lietuvos didiesiems kunigaikščiams giminingiems Vitelsbachams, priklausančios vertybės, taip pat į Vokietiją kaip nuotakų kraitis patekusios istorinės Lietuvos ir Lenkijos vertybės.

„Tikrai bandysiu įtikinti Bavarijos valdžios atstovus surengti tokią parodą ateityje“, – tikino Vokietijos aukštuomenės atstovas.

Bavarijos Vitelsbachų giminė padovanojo daug iškilių asmenybių. Iš šios dinastijos kilo Šventosios Romos imperatoriai, viena gražiausių moterų istorijoje vadinama Austrijos imperatorienė Elžbieta, dar žinoma imperatorienės Sisi vardu, ir daugybė kitų.

Lietuvos valdovus su Vitelsbachais susiejo šios giminės atstovų vestuvės su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dukterimis.

Kaip pasakojo Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis, XV a. įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dukros Jadvygos ir Bavarijos kunigaikščio Jurgio Turtingojo vestuvės, XVII a. už Vitelsbachų giminės atstovo ištekėjo Žygimanto Vazos jauniausioji duktė Ona Kotryna Konstancija.

1694 m. Jono Sobieskio duktė Teresė Kunigunda ištekėjo už Bavarijos kunigaikščio Maksimilijono II Emanuelio, 1688 m. įvyko Lietuvos kunigaikštytės, paskutinės Biržų-Dubingių Radvilų giminės atšakos palikuonės Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Reino Pfalco grafystės bei Noiburgo kunigaikštystės įpėdinio Karolio Pilypo sutuoktuvės.

Pasak Bavarijos princo Luitpoldo, vienai Lietuvos valdovų dukterų net teko laikinai valdyti Bavarijos žemes.

1704 m., kai buvo pralaimėtas Blenhaimo mūšis, Maksimilijonas II Emanuelis savo žmoną Teresę Kunigundą Sobieskytę laikinai paskyrė Bavarijos Kunigaikštystės regente.

„Vėliau Teresės sūnus Karolis Albrechtas karūnuotas Šventosios Romos imperatoriumi, o kitas sūnus Klemensas Augustas tapo Kelno arkivyskupu.

Karolio Albrechto sūnus Maksimilijonas III Juozapas vedė Mariją Anną, o jo duktė Marija Antonija ištekėjo už Frederiko Kristiano (Fredericko Christiano).

Nimfenburgo rūmuose turime paveikslą, kuriame pavaizduotos šių vestuvių akimirkos“, – giminystės ryšius atskleidė princas.

Vestuvės, kurias prisimena iki šiol

Nors visų valdovų ir didikų vestuvės pasižymėjo prabanga, Jadvygos Jogailaitės ir Jurgio Turtingojo šventė XV a. buvo išskirtinė.

Žemutinės Bavarijos Landshuto mieste vykusiose vestuvėse dalyvavo per 9000 svečių, tarp kurių buvo ir Šventosios Romos imperatorius Frydrichas.

Bavarijos princas Luitpoldas pabrėžė, kad šios vestuvės laikomos vienomis didžiausių kada nors Europoje vykusių santuokos iškilmių.

Apie šventės dydį byloja ir išlikęs vestuvių maisto produktų sąrašas. Kaip teigiama, per šventę buvo suvalgyta 320 jaučių, 1 500 avių, 1 300 ėriukų, 500 veršelių ir net 40 tūkst. viščiukų.

Įdomu tai, kad Landshuto mieste iki šiol rengiamas legendinių vestuvių puotą kartojantis, tris savaites trunkanti šventė.

Į kas ketverius metus vykstančią šventę susirenka apie 700 tūkst. istorijos mylėtojų, kurie stebi senoviniais apdarais apsirengusius miesto gyventojus, dalyvauja įvairiuose viduramžių tematikos renginiuose, riterių turnyre.

Lietuvybės pėdsakas kituose Bavarijos miestuose

Lietuvybės pėdsakas gajus ir Ingolštato, Miuncheno bei Burghauzeno miestuose. 1472-aisiais Jadvygos Jogailaitės vyro Jurgio Turtingojo tėvas Liudvikas IX Turtingasis Ingolštate įkūrė universitetą, kuris, D. Avižinio žodžiais, tapo penktu pagal populiarumą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų užsienio universitetu.

Ingolštato universitete iki XVII a. pabaigos mokėsi 109 lietuviai, tarp jų – legendinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, Lietuvos pakancleris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto įkūrėjas kunigaikštis Kazimieras Leonas Sapiega ir kiti.

Po Antrojo pasaulinio karo keturiose Ingolštato karo pabėgėlių stovyklose gyveno iki tūkstančio lietuvių, veikė daug jų visuomeninių ir kultūrinių organizacijų.

Bavarijos sostinės Miuncheno centre esančios Šv. Kajetono teatinų bažnyčios, kurioje palaidota Teresė Kunigunda Sobieskytė, fasadas pažymėtas ir Vyčio ženklu.

Vytis matomas ir vos 100 km į rytus nuo Miuncheno esančios ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies, kurios ilgis siekia net kilometrą, teritorijoje.

Ten išlikusi maža vėlyvosios gotikos bažnytėlė, vadinama Jadvygos koplyčia. Virš vienų pilies vartų, vadinamų Jurgio vartais, puikuojasi kunigaikštienės herbai – baltasis erelis ir Vytis.

Karališkos partnerystės

Tarptautinę parodą „Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai“, skirtą Lietuvos ir Vokietijos praeities ryšiams įprasminti, Valdovų rūmų muziejuje planuota surengti dar 2020–2021 m., tačiau dėl koronaviruso pandemijos ji buvo atidėta.

„Parodą rengėme net kelerius metus. Dar 2019 m. įvyko daug susitikimų su Bavarijos muziejininkais, bibliotekininkais.

Ypač Miuncheno paveldo institucijose yra išlikę labai daug įdomių, su Lietuva susijusių vertybių. Buvo tariamasi dėl jų paskolinimo parodai.

Paroda neįvyko, bet buvo padarytas nemažas įdirbis, todėl išleidome knygą apie Lietuvos ir Bavarijos ryšius – neįvykusios parodos katalogą“, – sakė D. Avižinis ir pridūrė, kad parodos idėja vis dar nepamiršta.

Bavarijos ir Lietuvos ryšiai mezgami ir kitais būdais. Pavyzdžiui, Lietuvoje galima paragauti karališko gėrimo. Bendradarbiavimo sutartį su „Volfas Engelman“ Bavarijos princas Luitpoldas pasirašė 2023 m. pavasarį.

„Labai džiaugiamės šia karališka partneryste, tai nuostabi 170-ojo jubiliejaus, kurį šventėme praėjusiais metais, dovana.

Vokietijos įmonė, karališkojo gėrimo gamintoja ir „Volfas Engelman“ verslo partnerė „König Ludwig International“ sutiko atskleisti karališko gėrimo receptūrą ir patikėti jo gamybą būtent mums.

Tai mums didelis įvertinimas. Siekiame į Lietuvą atnešti ir daugiau vokiškų papročių. Jau ketvirtą kartą Kaune rengėme „Oktoberfestą“, svarbiausią Bavarijos regiono šventę, kurio pradininkė – Vitelsbachų šeima, pirmą kartą festivalį surengusi 1810 m. Miunchene.

Šventė šiuo metu vyksta ne tik šiame regione, bet ir įvairiose kitose valstybėse. Šiemet jau penktą kartą pakviesime visus kauniečius ir miesto svečius švęsti bavariškai“, – užbaigė M. Horbačauskas.