Pirmadienis, 25 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Antivirusinės programos „skydas“ jau per silpnas

www.alkas.lt
2024-02-24 12:20:45
0
Kompiuterinis virusas | Adobe Stock nuotr.

Kompiuterinis virusas | Adobe Stock nuotr.

Antivirusinė programa kažkada buvo pagrindinis kibernetinių atakų skydas, o šiandien ji – geriausiu atveju prilygsta priedangai desertine lėkšte, sako saugumo ekspertai. Programišių taktikoms tobulėjant, virusai vis dažniau nueina į antrą planą, o tai verslą verčia savo IT infrastruktūros apsaugai ieškoti naujos kartos priemonių. „Telia“ teigimu, šiomis dienomis efektyviausiai įmones nuo pavojingų kibernetinių grėsmių gina tik centralizuotai valdomi ir kompleksiniai sprendimai.

Remiantis 2022 m. „Verizon“ atlikta įsilaužimų statistika, beveik pusė visų duomenų vagysčių buvo įvykdyta panaudojant elektroninį paštą ir vartotojų kompiuterius. Šis faktas parodo, kur pirmiausiai turėtų būti nukreiptos ar sustiprintos jūsų gynybos pajėgos.

„Viena, be jokių kitų saugumo priemonių naudojama, antivirusinė yra lyg šarvuotos durys namui su iki galo atidarytais langais. Kibernetiniai chuliganai šiandien turi kur kas geresnių metodų už virusus – jie gali elementariai apgauti darbuotojus melagingais el. laiškais ar išnaudoti operacinių sistemų spragas. Dėl šios priežasties verslui labai svarbūs visą įmonės kompiuterių tinklą, dažnai ir kitas sistemas, stebintys bei saugantys automatizuoti šiuolaikiniai įrankiai“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovė Agnė Pastalienė. 

Svarbi, bet ne visagalė apsauga

Nors antivirusinės programos neretam vartotojui vis dar asocijuojasi su visapusiška apsauga nuo kibernetinių grėsmių, taip jau nebėra daugybę metų. Vienokią ar kitokią antivirusinę šiandien galima rasti kone kiekviename kompiuteryje, nes jas gamintojai dažnai įdiegia nemokamai. Akivaizdu, kad šiai programinei įrangai veikiant dažname įrenginyje, sukčiai ilgainiui pradėjo ieškoti jos neginamų landų.

„Tradicinė antivirusinė veikia vieno įrenginio izoliuotoje aplinkoje ir geba aptikti kenkėjišką kodą tik tada, kai jis patenka į tą įrenginį. Ji neturi galimybių „pastebėti“ įmonės kompiuterių tinkle vykstančių įtartinų procesų, kurių laiku nesustabdžius, programišiai vienu metu gali įsilaužti į visus įmonės kompiuterius ar pasiekti kitas kritiškai svarbias sistemas. Taip bendrovei gali būti padaroma kur kas didesnė žala, o antivirusinė net „nesupras“, kas vyksta“, – aiškina A. Pastalienė.

Pašnekovė akcentuoja, kad šiuo metu visuose saugumo standartuose ir gerųjų praktikų patarimuose vienas esminių reikalavimų galinių įrenginių apsaugai yra centralizuotas visų įmonės įrenginių saugumo politikų valdymas, žurnalinių įrašų kaupimas bei matomumas, ko nemokamai su operacine sistema suteikiamos antivirusinės negali suteikti.

Pasikeitusi atakų taktika reikalauja naujų priemonių

Dideliu šių dienų kibernetinio saugumo iššūkiu tampa tai, kad piktavaliai įsilaužimui pradėjo naudoti nebe virusus, o socialinę inžineriją ir įvairių skaitmeninių paslaugų spragas. Sukūrę įtikinamą duomenų vagystę (angl. „phishing“) tipo el. laišką apie būtinybę pasikeisti slaptažodį, sukčiai gali perimti darbuotojo prisijungimo duomenis ir, naudodami įprastus IT sistemų administratorių įrankius „Windows“ ar „Linux“ operacinėse sistemose, gauti privilegijuotas vartotojo teises. Tai įsilaužėlius įgalina susilpninti arba išjungti įprastus saugumo mechanizmus, užvaldant visą įmonės IT infrastruktūrą.

Dėl to darbo vietų saugumui užtikrinti žinovai siūlo naudoti pažangesnius EDR (angl. Endpoint detection and response) sprendimus, kurie renka ir susieja duomenis iš visų kompanijos kompiuterių, o dar geriau – XDR sprendimus (angl. extended detection and response), kurie papildomai prižiūri dar ir el. pašto bei kitų jautrių sistemų darbą.

„Norint suprasti skirtumą tarp antivirusinės ir XDR, juos galima palyginti su namų signalizacija ir policija. Antivirusinė, lyg signalizacija, apsaugo tik nuo įsibrovimo į namo vidų, o XDR, kaip patruliuojanti policija, gali užkirsti kelią tiek patekimui į kiemą, tiek bandymui pro duris įeiti nepastebėtam su pavogtu raktu ar signalizacijos išjungimo kodu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad antivirusinė šiomis dienomis nėra reikalinga, tiesiog verslui šiandien reikia kur kas pažangesnių sprendimų“, – skirtumą detalizuoja „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovė.

Savaime apsimokantys įrankiai taps privalomi

Pagrindinis XDR privalumas – galimybė vienoje vietoje matyti visus su ataka susijusius duomenis. Saugos analitikai, turėdami geresnį matomumą, kas dedasi jų prižiūrimose sistemose, gali kur kas greičiau išanalizuoti puolimą ir greičiau į jį sureaguoti, užkirsdami kelią potencialiai žalai arba ją smarkiai sumažindami.

Kitu dideliu XDR pranašumu galima įvardinti pažangių dirbtinio intelekto (DI) ir mašininio mokymosi technologijų naudojimą. Sujungdami duomenis iš galinių įrenginių, tinklų, debesijos išteklių, el. pašto sistemų ir kitų susijusių šaltinių, XDR sprendimai sukuria atakos istoriją su duomenimis apie grėsmės šaltinį, užpuoliko ketinimus ar išpuolio poveikį, kas ypač naudinga, norint greitai atskleisti grėsmes.

Savaiminis apsimokymas padeda kenkėjišką veiklą ar neįprastą vartotojo elgseną atpažinti automatiškai ir nedelsiant ją užkardyti, smarkiai palengvindamas kibernetinės saugos specialistų darbą ir padidindamas įmonės atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

Žinovės teigimu, sudėtingėjant kibernetinėms atakoms, XDR pamažu tampa tokia pačia kertine įmonės skaitmeninio turto apsaugos dalimi, kokia šiuo metu yra įprasta antivirusinė programa. Tą patvirtina ir jau šių metų rudenį įsigaliosianti Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (TIS2), kuri verslus įpareigos įsidiegti modernius DI ir savaiminiu apsimokymu paremtus saugumo sprendimus, kuriems ir priskiriami XDR įrankiai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Patarimai, kaip apsisaugoti nuo interneto virusų ir įsilaužėlių
  2. Neįdomių interneto svetainių programišiams nėra
  3. Antiviruso imitacija: kaip apgavikai prisidengia apsauginės programinės įrangos kūrėjais
  4. Besinaudojantys seną programinę įrangą rizikuoja savo finansinių sąskaitų saugumu
  5. IT sektoriaus įmonių laukia didelės permainos: ES planuoja griežtinti asmeninės informacijos rinkimo ir tvarkymo taisykles
  6. Estija nesiliauja stebinti: valstybė veiktų net ir po okupacijos
  7. 5 patarimai, kaip apsaugoti telefoną nuo virusų
  8. Nusikaltėliai tave gali stebėti per išmanųjį televizorių
  9. Kaip išsirinkti saugią antivirusinę programą?
  10. Kibernetiniai nusikaltėliai platina apgaulingas koronaviruso naujienas
  11. Kaip apsisaugoti nuo kamerų atakų?
  12. Kaip sužinoti, kad jūsų paskyra „nulaužta“?
  13. Kaip „išsivalyti“ savo internetinę tapatybę
  14. Kaip apsisaugoti nuo dažnėjančių DDoS atakų
  15. Įspėjimas: siekiama nulaužti „Facebook“ paskyras

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Istorija

Vilniuje – diskusija, skirta Tauro apygardos 80-mečiui paminėti

2025 08 25
Mokiniai | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Išsaugotos 42 miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pertvarka dėl per mažo mokinių skaičiaus

2025 08 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ministerija ramina ūkinkus dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo

2025 08 22
Piniginė
Lietuvoje

Ką svarbu žinoti skolininkui, susidūrusiam su sunkumais?

2025 08 22
Vaistinė
Gamta ir žmogus

Atnaujinama vaistų išrašymo ir išdavimo tvarka

2025 08 22
J. Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Dėl archeologinių tyrimų keičiasi eismas J. Basanavičiaus gatvėje

2025 08 22
Klaipėdos daugiabučiai
Lietuvoje

Klaipėdoje toliau didinamas statymo vietų skaičius

2025 08 22
„Vytis“
Lietuvoje

Steigiamas gynybos ir saugumo inovacijų kūrimo centras

2025 08 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Denisas Jelisievičius apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Aleksandras Dubinskis apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • O 2025 m., apie Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  • Jau seniena? apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje – diskusija, skirta Tauro apygardos 80-mečiui paminėti
  • Maistiniai dažai: koks jų poveikis sveikatai
  • Antifrogen N – patikima apsauga nuo užšalimo ir korozijos
  • Kolekciniai automobiliai: kaip išvengti klaidų perkant?

Kiti Straipsniai

Kompiuteris

Kova su sukčiais tapo bankų kasdienybe: ko nemato klientai?

2025 08 23
Telefonas

„Sodra“ įspėja apie sukčių skambučius

2025 08 22
Internetinis piratavimas

Lietuva nebėra piratavimo lyderė: LRTK užkardė šimtus neteisėtų svetainių, o MUSO duomenys klaidina

2025 08 21
„Google“ logo |

Kodėl į interneto banką geriau nekeliauti iš „Google“?

2025 08 17
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Odos vėžys kasmet paliečia 400 gyventojų: kaip apsisaugoti?

2025 08 16
Oro taršos duomenys

Švieslentėje – duomenys apie į orą išmetamų teršalų kaitą

2025 08 07
Telefonas

Numatoma blokuoti kelis kartus daugiau sukčių skambučių

2025 08 06
Pinigai

Lietuviai sukčiams atidavė dar beveik 7 mln. eurų

2025 08 04
Saulė

UV spinduliai veikia net pro debesis ir stiklą

2025 08 03
„Google“

Apsaugoti paskyrai ir sudėtingo slaptažodžio nebepakanka

2025 08 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Denisas Jelisievičius apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Aleksandras Dubinskis apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • O 2025 m., apie Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  • Jau seniena? apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.
  • Alfa.lt apklausa: apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gėlės | iki.lt nuotr.

Metas pradėti rūpintis balkonų grožiu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai