Anksti prasidėjusi šių metų žiema dosni sniegu ne tik Lietuvai, bet ir lietuvių pamėgtiems slidinėjimo kurortams. Ekspertai pastebi, kad pastarieji mėnesiai išskirtinai palankūs slidinėjimo mėgėjams. Draudikai atkreipia dėmesį, kad pirmąjį šių metų mėnesį beveik dešimtadalis kelionių draudimo klientų vyko slidinėti. Šiemet registruotų įvykių skaičius jau sudaro trečdalį visų pernai registruotų klientų pranešimų apie slidinėjant patirtus sužeidimus.
„Slidinėjimo metas rodo ir vis gerėjantį šios pramogos mėgėjų požiūrį į saugumą. Net 61 proc. keliautojų drauge su slidininko draudimu įsigyja asmens draudimą, o 77 proc. prideda ir asmens civilinės atsakomybės draudimą. Matome tendenciją, kad žmonės slidinėti ruošiasi atsakingiau ir aktyviau rūpinasi saugumu. Labiausiai padaugėjo slidininkų, kurie prieš kelionę pasirūpina civilinės atsakomybės draudimu – apsauga, jei kelionės metu jie padarytų žalą kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui”, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Nelaimės – parkritus arba susidūrus su kitu slidininku
„Gjensidige“ duomenimis, populiariausia slidinėjimo kryptis klientų tarpe yra Italija. Šioje šalyje fiksuojame daugiausiai draudžiamųjų įvykių. Kiek mažiau – Austrijoje ir Slovakijoje. „Pernai žiema buvo ganėtinai šilta, todėl ir slidinėjimo kelionių, ir slidinėtojų nelaimių buvo mažiau“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė atkreipia dėmesį į aplinkybes, kuomet nelaimės kalnuose atsitinka dažniausiai. „Krisdami arba susidūrę su kitu slidininku Lietuvos žmonės kalnuose patiria didžiąją dalį nelaimių ir sužalojimų. Viena didžiausių išmokų ir atlygino pagalbos išlaidas klientui, susidūrusiam trasoje su kitu slidininku bei išsinarinusiam petį“, – pasakoja ekspertė.
Jos teigimu, slidinėjant itin dažnai kenčia galūnės: žmonės slidinėdami patiria rankų ir kojų sužalojimus. „Leidžiantis snieglente dažniausiai sužalojamos rankos ir raktikaulis. Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis arba krentama ant nugaros. Čiuožiant snieglente itin svarbu saugoti čiurnas, kad jos būtų standžiai įtvirtintos slidinėjimo batuose“, – teigia draudikė.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad slidininkai sužalojimus patiria dažniau nei snieglenčių mėgėjai. „Slidėmis leisdamiesi žmonės dažnai susižaloja kojas. Taip pat slidininkai dažnai patiria ir kelių sužalojimus, o slidinėjimo naujokai dažnai pasitempia raiščius ar persuka blauzdas, bandydami suvaldyti padrikai šliuožiančias slides“, – aiškina V. Katilienė.
Tarp poreikių – sauna ir įrangos džiovinimo kambarys
Kelionių organizatoriaus „West Express” Produktų skyriaus vadovė Laura Šepetienė šį žiemos kelionių metą taip pat išskiria kaip ypatingai palankų slidinėjimo mėgėjams. „Oro sąlygos šiemet lepina keliaujančius į slidinėjimo kurortus. Natūralus sniegas ir žiemiška gamta visgi paskatina daugiau žmonių pasirinkti keliones į kalnus”, – sako L. Šepetienė.
Jos teigimu, Lietuvos keliautojai šiemet dažniausiai vyksta į dvi šalis – Italiją ir Austriją, po jų rikiuojasi Prancūzijos, Šveicarijos, Norvegijos ir Švedijos slidinėjimo kurortai.
Pasak L. Šepetienės, ryški tendencija, kad šios žiemos slidinėjimo kelionės buvo planuotos iš anksto, o svarbiausiu keliaujančiųjų į kalnus poreikiu ji įvardijo patogumą. „Šiemet žmonės rinkosi viešbučius ir apartamentus kuo arčiau slidinėjimo trasų ir slidininkų autobuso stotelių. Mūsų šalies slidinėjimo mėgėjai atkreipia dėmesį ir į viešbučio siūlomas paslaugas. Jiems svarbu, kad viešbutyje būtų sauna, kurioje po dienos kalnuose galėtų atsipalaiduoti, arba slidinėjimo įrangos džiovinimo kambarys, kuriame galėtų tinkamai pasirūpinti slidinėjimo inventoriumi kitos dienos išvykai į kalnus”, – pasakoja L. Šepetienė.
Jos teigimu, keliautojams taip pat svarbūs patogūs skrydžiai iki slidinėjimo kurorto. „Šis poreikis itin svarbus kartu su vaikais arba kolegomis keliaujantiems slidinėjimo mėgėjams”, – kalba kelionių organizatoriaus Produktų skyriaus vadovė.
Nelaimės neaplenkia ir vaikų
Draudikė atkreipia dėmesį, kad šią žiemą slidinėti vyksta daug šeimų, todėl stebimos ir slidinėjančių vaikų nelaimės. „Ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai pervertina mažųjų slidininkų galimybes, todėl jie neretai patiria rankų ir kojų traumas. Netinkamai atsiremia ar nesuvaldo slidžių padėties. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl to padariniai yra griuvimai, nusiridenimai. Taip pat praktika rodo, kad tėvai per greitai atsisako profesionalių instruktorių paslaugų, kurie moko ir prižiūri vaikų elgesį trasoje. Dažnai šio vaidmens imasi patys, tačiau labiau rizikuoja atžalų sveikata“, – sako V. Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, medicininės pagalbos išlaidos patyrus sužalojimus slidinėjant vidutiniškai sudaro nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. „Jei prireikia specialaus gelbėjimo transporto, pavyzdžiui, sraigtasparnio ar skubios medicininės operacijos, tuomet išlaidos siekia kelias dešimtis tūkstančius eurų. Todėl rengiantis slidinėti, būtina įvertinti galimas rizikas ir tinkamai apsidrausti“, – pabrėžia V. Katilienė.
Draudimas asmeniui, vykstančiam į populiarų slidinėjimo kurortą savaitei, apsidraudžiant medicinos išlaidų, nelaimingų atsitikimų ir asmens civilinės atsakomybės draudimu, vidutiniškai kainuoja 54 eurus.
Praėjusiais metais draudimo bendrovė „Gjensidige“ kelionių draudimo klientams išmokėjo 1,8 mln. eurų.