Atsižvelgiant į Druskininkų gyventojų ir svečių poreikius turėti laivuojamą Nemuno upę visoje Druskininkų savivaldybėje, Druskininkų meras ir VVKD sukirto rankomis dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais.
Aukštupio savivaldybių ir Vidaus vandens kelių direkcijos pasirašytas memorandumas, kuriuo šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant vidinę ir tarptautinę laivybą, įgauna pagreitį. 2023 m. rudenį pradėti valymo darbai Nemuno aukštupyje atkarpoje ties Alytumi, o šiandien pasirašyta sutartis su Druskininkų savivaldybe dėl valymo darbų Nemune Druskininkuose. Bendra planuojamų darbų vertė – 270 848 tūkst. Eur be PVM.
„Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose. Tai nuoseklus kitas žingsnis, žengtas baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą: 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą. Esami dėkingi Druskininkų ir kitoms savivaldybėms už bendrą darbą“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
“Dirbame, kad pritaikytume laivybai visą vandens kelią Nemuno aukštupyje. Šio ruožo problematika yra tokia, kad upė atskirose atkarpose ne tik sekli, bet ir akmeninga. Todėl būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, taip pat atlikti seklumų šalinimo darbus. Pernai jau baigti valymo darbai Nemuno aukštupyje ties Birštonu ir praktiškai iš karto pradėti Alytuje, o šiemet metus pradedam sukertant rankas dėl Druskininkų ruožo pritaikymo laivybai“, – komentuoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pasak jo, siekiama sukurti laivybos sąlygas šiuo metu dar neeksploatuojamuose, bet laivybai patraukliuose keliuose, kur dar niekada nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai, tokiu būdu padidinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį.
Valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros laiku, vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“ ir šią priemonę aptarnaujančiu laivu, į pagalbą bus pasitelktos ir kitos techninės priemonės. Darbai bus vykdomi nuo Lipliūnų (Švendubrės PKP) iki Varėnos r. savivaldybės ribos. Planuojama pradėti darbus iš karto kai tik bus pabaigti vandens kelio darbai Alytuje.
„Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai. Šiandien su Vidaus vandens kelių direkcija pasirašėme sutartį, planuojama, kad darbai Druskininkų savivaldybės teritorijoje startuos jau šią vasarą. Mums, kaip kurortui, tai atvers naujas turizmo rinkas ir perspektyvas“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
2023 m. vasaros pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – atnaujintas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje.
2024-2025 m. patvirtintas planas Nemuno aukštupio valymo darbams, įrengiant vandens kelią Alytuje, Druskininkuose, gavus finansavimą, ateityje juos sujungiant su Birštonu.
Ne mažiau smagu, kaip dabar Nemunu bus, buvo iš Vilniaus per pušynus į Druskininkus savaitgaliais nuvykti. Bet va jau 30 metų, kai Valstybei tai nerūpi, nors tereikia tik kokia 15-20 km geležinkelo patraukti nuo Baltarusijos sienos ir susisiekimas taptų atkurtas. Čia, matyt, yra tie patys svetimi strateginiai interesai, kaip ir su stadiono statyba. Matosi ta pati tarpukarinė “Vilniaus nevadavimo”, dabar jo izoliavimo nuo Lietuvos, valstybės valdžių politika. Šitai galima įžvelgti ir nevedant “Rail Baltica” maršruto per Vilnių, taip slepiant nuo pasaulio žmonių, kad Vilnius – Lietuva ir netgi valstybės sostinė.