Susisiekimo ministerijos teikimu šiandien Vyriausybė sutiko, kad valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija ir Lietuvos oro uostai būtų pertvarkytos į akcines bendroves, o 100 proc. jų akcijų būtų perduotos valdyti Susisiekimo ministerijai.
Galutinis sprendimas dėl šių valstybės įmonių pertvarkos bus patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu.
„Vyriausybės sutikimas pertvarkyti minėtas valstybės įmones į akcines bendroves suteikia galimybę Susisiekimo ministerijai užbaigti šių įmonių pertvarkos procesą.
Žadame, kad per artimiausią mėnesį jau bus įregistruotas naujas teisinis šių įmonių statusas, įmonės galės sparčiai judėti pirmyn ir naudotis naujo statuso atveriamomis galimybėmis“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Teisinis pagrindas minėtų valstybės įmonių pertvarkai į akcines bendroves buvo parengtas praėjusiais metais, kai 2021 m. rugsėjo 16 d. Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įstatymų paketui.
Šių metų kovo 17 d. VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos ir VĮ Lietuvos oro uostų pertvarkai į akcines bendroves pritarė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vietų apsaugos koordinavimo komisija.
Abi šios įmonės tiek iki pertvarkymo, tiek ir po jo išliks pirmos kategorijos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiomis įmonėmis ir valdys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą.
Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai priklausys valstybei išimtine nuosavybės teise. Kita viešoji transporto infrastruktūra, kurią valdys pertvarkytos bendrovės, išliks įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.
Įstatymo lygmeniu yra nustatyta, kad visos pertvarkytų bendrovių akcijos priklausys valstybei.
Susisiekimo ministerija į akcines bendroves numato pertvarkyti visas jos reguliavimo srities valstybės įmones, šiuo metu jų yra penkios.
Pirmu žingsniu iki š. m. liepos 1 d. ketinama pertvarkyti VĮ Vidaus vandens kelių direkciją ir VĮ Lietuvos oro uostus, antru žingsniu iki 2023 m. sausio 2 d. – VĮ „Oro navigacija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją.
Valstybės įmonių pertvarka į akcines bendroves leis veiksmingiau naudoti valstybės turtą, sudarys galimybes jį didinti, ateityje sumažinant valstybės lėšų poreikį investicijoms ir turto išlaikymo išlaidoms.
Bendrovėse galės būti diegiama geriausia korporatyvinio valdymo praktika, bus sudaryta galimybė steigti antrines bendroves ir taip atskirti rizikingesnes ir nepagrindines veiklos sritis nuo pagrindinių, strateginę reikšmę valstybei turinčių veiklos sričių.
Baigus įmonių pertvarką, bus įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos patarimai persvarstyti valstybės valdomų įmonių teisines formas.
Pagarba. Būtent STRATEGINIO mąstymo atrodė trūko susisiekime ir transporte. Pradėkim nuo pagrindų. Vienintelis tikras ir įmanomai pilnavertis vidaus vandenų kelias – nuo Kuršių marių žiočių iki Kauno. Neturėtų trukdyti visuomenininkai su savo “rūpesčiais” dėl pramoginės “laivybos”. Galbūt Automobilių kelias per Lietuvą iš Suvalkų iki Talino taip pat tampa STRATEGINIU ir PILNAVERČIU. Geležinkelis – pajėgiausias transportas susisiekti nuo vidurio iki šiaurės vakarų Europos Sąjungos. Strateginis mąstymas su norais pratempti geležinkelį pro Vilnių ar kuo arčiau Vilniaus(?). Jau kada galėjo būti nutiesti abipusiai bėgiai pagal senai LTG turimas trasas. Vilnietiškos ambicijos ir siekis pasipelnyti iš MŲSŲ BENDRŲ Europos Sąjungos skiriamų lėšų… Gerai, kad trąsa ne pro Baltarusijos pasienį. Bet blogai – kad be logistinių taškų, siejančių senąsias trasas rytų-vakarų ir pietryčių-šiaurės kryptimis… Kur strateginis mąstymas apie atšaką ir perkrovos terminalą į mūsų vienintelį uostamiestį? Perdėtas dėmesys dėl terminalo į Vilnių – o daugiau nieko nematome?
O vienintelis Lietuvoje krovininių orlaivių oro uostas? Pagal vilnietiškas ambicijas statysim naują – ne stebuklas šitame vilnietiškame strategavime?! Ateityje krovininių oro uostų reikšmė augs sparčiau nei kitų logistikos terminalų. Tas vienintelis – Šiauliuose – tai kodėl Rail Baltika pravedama ne pro Šiaulius – YPAŠ KAD PERKROVOS TERMINALAS Į KLAIPĖDĄ – kol kas realiausias iš ten, o ne iš Kauno ir iš Panevėžio.
Įdomu ką tas Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonę į akcinę bendrovę duos atskirų oro uostų infrastruktūrų kainų, keleivinių paslaugų prasme. Apie tai, kas žmogui, visuomenei demokratinėje šalyje yra žinotina, nepranešama.
Antai, kad ir apie tai, ar ir toliau Vilniaus oro uosto uždirbtais pinigais socialistiškai bus kompensuojama nustatyta mažesnė Kauno oro uosto infrastrukrūros kaina tuo tikslu, kad į jį skraidytų Lenkija ar kad iš kitur daugiau į jį, subsidijuojamą valstybės, skraidintų Rayneris, kad taip daugiau vilniečių gyventojų, kurių tris kartus daugiu negu Kaune, būtų priversti skristi per Kauną ir duoti papildomų pajamų transporto savinikams iš Kauno.
Nieko nepasakyta apie tolesnį oro uostų valdymą, ar po pertvarkymo liks viena visus 3 oro uostus apimanti bendrovė, ar tie uostai taps atskiromis bendrovėmis. Ar iš tokios transporto valdymo politikos nėra Kaunui naudos Vilniaus sąskaita. Juk į tai yra žiūrėtina ir kaip į atskirų miestų bendruomenes.
Na tik nereikia, vilnieti. Mano pusbrolis – o ir daugelis iš Šiaulių, Panevėžio, ir net Žemaitijos regionų buvo apsidžiaugę, kai vienu metu kažkaip radosi daugiau reisų iš Skandinavijos į Kauną. Kaunas-Šiauliai jiems patiko labiau, nei Ryga-Šiauliai. Bet reisai dingo – ir jie ir visi šiaurės-vakarų kaimų bedarbiai, bet juodadarbiai iš šiaurės Europos, dabar grįžta per Rygą. Vilnius daugeliui – 2,5 arba 2 kartus toliau nei Kaunas ar Ryga. Net ir 1,5 karto skirtumas traukia į Kauną. Netiesą sakai, kad Vilnius 3 kartus(!) didesnis už Kauną. Gal tik pagal teritoriją su dirbtinai prijungtomis giriomis ir Grigiškėmis. O Garliava ir Karmėlava su daugeliu aplipusių 10-tūkstantinių gyvenviečių neatsiejamai nuo Kauno – kažkodėl nesivadina net Kauno aglomeracija(?!). Iš tikro tai Kaunas gyventojais, manau – ne mažesnis už Vilnių. Nei Kėdainiai, Jonava, Prienai ir Alytus nenorės vykti į Vilniaus oro uostą, nes Kaunas jiems keliskart arčiau. Pagalvokim bešališkai.
Iš tikrųjų gal “bešališki galvojant” derėtų Kaune mažinti skrydžių skaičių – dalį jų perkeliant į Šiaulius. Jeigu šiauliečius tenkina skrydžiai per Kauną, tai kodėl kauniečių negalėtų tenkinti skrydžiai per Šiaulius, be to, jiems tik 100 km iki Vilniaus.
Iš tiesų Šiauliai labiau Lietuvoje tinkama vieta didesniam oro uotui negu Kaunas. Tegul Kaunas iš centro važinėja į vieną ar kitą pakraštesnį oro uostą, taip didesniam skaičiui taptų patogesnis susisiekimas oru. Be to, taip ir pakraščius vystytume. Pvz., kodėl neturėti oro uosto Alytuje. Į jį važiuotų ne tik iš Kauno, bet arčiau būtų važiuoti Druskininkams, Suvalkams, Marijampolei, Lazdijams, Varėnai, o ir Prienams ne blogiau taptų. Taigi kur Vyriausybės protas buvo daryti oro uostą Kaune, o ne Šiauliuose. Matyt, ne veltui Estijos ministras dėl “Rail Baltica” maršruto ne per Vilnių prieš kelis metus po vieno pasitarimo Vilniuje sakė, kad Lietuvos valdžioje yra kvailių…
Vėl dvelki sarkazmu? Nu nėra Šiauliuose keleivinio oro uosto. Žemaitijos vakarams yra nedidelis Palangos – tai šį ir vystykim, kad mažiau Ryga pritrauktų. Šiauliai Suvalkijai ir Kėdainiams? Nejuokauji? Aiškiausiai tiktų tik Tauragei. Siūlote Vilniui su Šiauliais Lietuvą dalinti? Mylimas Vilnius niekaip neina iš galvos …nors pusę Kauno – Vilniui atiduot norėtute? Nors pusę? Juk nepakeisim Lietuvos žemėlapio, kad ir kaip Vilnių mylėtume, vilniečiai… Avialaineriams Lietuva per maža aplamai. Ir Karmėlava viduryje Lietuvos ne veltui sugalvotas kaip tarptautinis oro uostas visai Lietuvai. Kad ir koks aš kvailas atrodyčiau, bet skirtingai nuo jūsų pastebiu oro lainerius iš vakarų ties Jonava, vienus pradedančius žemėti leidžiantis į Vilnių, o kitus besisukančius leistis Karmėlavoje. Manote protingi tie, kurie siūlo statyti dar vieną oro uostą Elektrėnuose? Tada oro laineriai turėtų pradėti žemėti vos įskridę į Lietuvą ties Kybartais? O Pociūnų gamybos pramoginiams lėktuvėliams vis dar išlikę tarpkolūkiniai aerodromai… Gerbiu šmaikštuolį…
Vis prasikiša, kad tas lenkiškas kompiuteris verčiant lietuvišką tekstą nepagauna lietuviškų tekstų logikos, minties. Na – nerašiau, kad Kaune oro uostelio neliktų visiškai. Mano mintis buvo, kad jis turėtų būti – tik mažesnis negu būtų Šiauliuose, negu yra dabar. Tokiu atveju Kaunas kaip ponas turėtų galimybę naudotis kiek mažesniu negu dabar savo oro uostu, taip pat jam patogu būtų skristi per Vilnių, Šiaulius, o perspektyvoje ir per Alytaus oro uostą. To Kaunui kaip valstybės strategiškai nevystytinam į didesnį miestą tokių susisiekimo oru galimybių visiškai pakaktų.
Apie siūlymą statyti Elektrėnų oro uostą kartas nuo karto primena žiniasklaidos priemonės. Tuo, matyt, siekiama skleisti visuomenėje nuomonę, kad naujasis oro uotas būtų statomas ne Vilniuje, ne tiek prie Vilniaus, kiek, galbūt, net daugiau, prie Kauno. Dabar dėl oro uosto matome tą patį, kas buvo padaryta su “Rail Baltica” maršrutu. Kai nežiūrint to, kad paprastai greitojo traukinio maršrutas eina per šalių sostines, kad valstybiškai ir ekonomiškai Lietuvai šimtus kartų naudingiau būtų jį turėjus einantį per sostinę, tas maršrutas atsiranda einantis per Kauną…
Taigi, ar ne svetimos strategijos šiais atvejais yra įgyvendinamos…
Na tik nereikia, vilnieti. Mano pusbrolis – o ir daugelis iš Šiaulių, Panevėžio, ir net Žemaitijos regionų buvo apsidžiaugę, kai vienu metu kažkaip radosi daugiau reisų iš Skandinavijos į Kauną. Kaunas-Šiauliai jiems patiko labiau, nei Ryga-Šiauliai. Bet reisai dingo – ir jie ir visi šiaurės-vakarų kaimų bedarbiai, bet juodadarbiai iš šiaurės Europos, dabar grįžta per Rygą. Vilnius daugeliui – 2,5 arba 2 kartus toliau nei Kaunas ar Ryga. Net ir 1,5 karto skirtumas traukia į Kauną. Netiesą sakai, kad Vilnius 3 kartus(!) didesnis už Kauną. Gal tik pagal teritoriją su dirbtinai prijungtomis giriomis ir Grigiškėmis. O Garliava ir Karmėlava su daugeliu aplipusių 10-tūkstantinių gyvenviečių neatsiejamai nuo Kauno – kažkodėl nesivadina net Kauno aglomeracija(?!). Iš tikro tai Kaunas gyventojais, manau – ne mažesnis už Vilnių. Nei Kėdainiai, Jonava, Prienai ir Alytus nenorės vykti į Vilniaus oro uostą, nes Kaunas jiems keliskart arčiau. Pagalvokim bešališkai.
Kažkoks “teisingai rezervuotas” pabuvau! Paminėjau gyvenvietes, kurios dar ginčytinai – 1,3- karto arčiau Kauno. O paimkime Marijampolę, Raseinius, Šiaulius, Tauragę? Tai ir bus keliskart…
Kone visą Lietuvą, tik be Vilniaus ir Klaipėdos, Kaunu vadini. Tai Pilsudskinis Lietuvos pavadinimas tarpukariu… Matosi, kad kompiuteris iš “lenkiško’ blogai verčia…
Kone visą Lietuvą aš Dotnuva vadint turėčiau pagal jūsų teritorinę logiką… Juk taip?
Beje – dėl kainų… Tai negi rinkos dėsniai? Negi Vilnius nebegali konkuruoti pigumu?! Kur dar Bendrovė, besibazuojanti savam mieste, vežioja keleivius vienoda kaina su kitu miestu? Juk jau pakankamai POLITIŠKAI su Avia Baltika kovojome …politiškai…