Į geriausių savivaldybių penketuką pagal bendrą gyvenimo kokybę 2022 m. sugrįžo Birštono savivaldybė, išstūmusi iš jo Neringą, o Klaipėdos miestas pakilo į 3-ą poziciją, apsikeisdamas vietomis su Kauno rajonu. Pirmos dvi vietos liko tos pačios – Vilniaus miestas ir Kauno miestas.
Nustatant Gyvenimo kokybės indeksą (GKI), savivaldybės vertintos 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2022 m.
TOP 5 savivaldybės pagal aukščiausią GKI ir sub-indeksus
2022 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,0014 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,58. Lyginant su 2021 m. duomenimis, TOP 5 išliko beveik tos pačios savivaldybės, tik lyderių gretas papildė Birštono savivaldybė, paskutinį kartą į TOP 5 iškopusi 2018 metais. 2022 m. 2-oje vietoje išliko Kauno m. savivaldybė, 3-oje – Klaipėdos m., 4-oje – Kauno r. ir 5-oje – Birštono savivaldybė.
Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės. Materialinės gyvenimo sąlygos 2022 m. geriausios buvo: 1 vieta – Vilniaus m., 2 vieta – Kauno r., 3 vieta – Kauno m., 4 vieta – Vilniaus r., 5 vieta – Birštono savivaldybė.
Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso reikšmes 1-ą vietą nuo 2013 m. stabiliai ir toliau užima Vilniaus m. savivaldybė, toliau rikiuojasi Mažeikių r., Klaipėdos m., Neringos ir Kauno m.
Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmes antrus metus iš eilės lyderiauja Palangos m. savivaldybė, toliau rikiuojasi Šiaulių m., Kauno m., Klaipėdos m.), Panevėžio m. savivaldybės. );
Pagal švietimo paslaugų sub-indekso reikšmes Kauno m. užima 1 vietą, toliau rikiuojasi 2021 m. 11-ą vietą šioje srityje užėmusi Pakruojo r. savivaldybė, 3 vietoje – iš 7 pozicijos pakilusi Marijampolė, 4 vietoje – iš 6 pozicijos pakilęs Birštonas , bei 5 vietoje – iš 1 pozicijos nusileidęs Vilniaus m.
Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: antrus metus iš eilės lyderio poziciją išlaikanti Neringos savivaldybė, Kauno r., Vilniaus r., Trakų r., Vilniaus m.
Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso reikšmes nuo 2014 m. pirmauja Neringos savivaldybė, Birštonas – 2 vietoje, Druskininkai – 3 vietoje, 4 vietoje – iš 10 vietos pakilęs Rietavas, 5 vietoje – iš 6 pozicijos pakilęs Klaipėdos miestas.
Žemiausią GKI ir sub-indeksus turinčios savivaldybės
Žemiausias pagal bendrą gyvenimo kokybę GKI rodiklis 2022 m. buvo nustatytas Skuodo r. savivaldybėje. Toliau seka Kalvarijos, Vilkaviškio r., Lazdijų r. ir Kelmės r. savivaldybės. Tačiau vertinant savivaldybes, esančias žemiausiose GKI pozicijose. pagal atskiras sritis tarp visų savivaldybių, matyti, kad Skuodo r. savivaldybė užima gana aukštą – 10 vietą – pagal švietimo paslaugas, Kalvarijos savivaldybė – 19 vietą pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą. Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą Kelmės r. užima 15 vietą, Skuodo r. – 16 vietą, Vilkaviškio r. – 32 vietą, Kalvarijos savivaldybė užima 35 vietą pagal sveikatos paslaugas.
