Kultūros ministerija, įgyvendindama trimetę programą „Muziejai žmogaus gerovei“, pernai finansavo trijų jai pavaldžių muziejų bandomuosius projektus, padedančius tenkinti asmenų su negalia socialinius ir kultūrinius poreikius, sudarančius šiems žmonėms galimybes naudotis muziejų paslaugomis bei visavertiškai dalyvauti kultūroje.
Finansavimas buvo skirtas Lietuvos jūrų muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos etnografijos muziejaus projektams.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo parodoje įdiegti specialūs sprendiniai
„Ir Kultūros ministerijos atlikto tyrimo „Muziejai žmogaus gerovei“ rezultatai, ir kasdienės patirtys buvo vienprasmės – muziejai turi tapti draugiški ir suprantami visiems, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
– Todėl ėmėme ieškoti būdų, kaip pirmiausia Akvariumo parodą padaryti patogesnę žmonėms su negalia.
Didžiausiu postūmiu tapo bandomasis projektas ,,Akvariumo parodos prieinamumo asmenims su negalia didinimas „Draugiški pojūčiams“.
Įgyvendinant projektą, Akvariumo parodos papildytos net šešiais draugiškais klausos ir lytėjimo pojūčiams mokomaisiais sprendiniais, įrengtos trys naujos bei atnaujinta viena esama nusiraminimo erdvė, atnaujintas lankytojų kelias, sukurtos naujos paslaugos – trijų temų mokomoji programa bei ekskursija.
Lankytojų patogumui sudaryta galimybė atsisiųsti garso įrašus ir tekstą skaitymui į savo išmanųjį įrenginį.
Akvariumo paroda taip pat papildyta mokomaja garso siena „Draugiški klausos pojūčiams“, leidžiančia išgirsti septynių jūrų gyvūnų garsus: krevetės, jūrų vėplio, Kuprotojo banginio, Humbolto pingvino, Paprastojo ruonio bei kaliforninio jūrų liūto.
Kitose septyniose stacionariose stotelėse lankytojai gali pažinti jūros gyvūnus lytėdami jų atliejas ir klausydamiesi pasakojimų apie juos, o QR kodai leidžia atsisiųsti gyvūnų garsus.
Pagal projekto partnerių (Klaipėdos Litorinos ir „Medeinės“ mokyklų, Klaipėdos regos ugdymo centro žinovų) patarimus didelis dėmesys skirtas nusiraminimo vietoms identifikuoti ir įrengti, nes specialiųjų poreikių turintys žmonės Akvariumo parodoje gali patirti šoką dėl lankytojų gausos, nepatogumą dėl tamsos, kvapų, garsų ir pan.
Parodoje buvo pastatytos psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems lankytojus raminančiai veikiančios balansinės sofos, kurios užtikrins nusiraminimą linguojantis bei stebint terapinį poveikį kuriantį medūzų akvariumą ar kriauklių parodą.
Akvariume atsirado visai uždara nusiraminimo erdvė, kuri labiausiai nukreipta į jautrius žmones, ieškančius ramesnės aplinkos, atsiribojimo nuo bendro triukšmo, spalvų, kvapų, žmonių.
Tokioje uždaroje erdvėje žmonės gali prisėsti, prigulti bei atsipalaiduoti, žiūrėdami vaizdo siužetą apie jūrų stichiją, tyrinėdami jūros dugną imituojančią liečiamąją mokomąją komodą, kurdami jūros gyvūnų dėlionę.
Ketvirtoji nusiraminimo-poilsio stotelė atnaujinta su vaizdu į pingvinų baseiną bei galimybe pasiklausyti pingvinų istorijų.
Muziejaus mokytojai parengė ekskursiją „Jūra – gyvybės lopšys“, kurią veda mažiausiai du ir daugiau mokytojų, priklausomai nuo grupės sudėtingumo. Ekskursija pritaikyta įvairių poreikių dalyviams.
Trijų dalių mokomosios programos temas – jūros pasaulio pažinimas, jūros dugno pažinimas, jūrų gyvūnų pažinimas – pasiūlė pačios bandomojo projekto tikslinės grupės.
Ši programa nukreipta į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių (pažinimo, emocijų ir elgesio sutrikimus). Pagal projekto partnerių patarimus taip pat įsigytos sensorinės kuprinės su jose esančiomis nusiraminimo priemonėmis.
Lietuvos etnografijos muziejus: šis projektas suteikia naujų galimybių ir atvirumo
„Lietuvos etnografijos muziejų projektas paskatino daryti kokybinį šuolį – siekti tapti atviru visuomenei.
Daugeliui projekte dalyvavusių muziejaus darbuotojų mokymai padėjo suprasti, kaip lengvai nusitrina dažnai tik mūsų sąmonėje glūdinti plonytė atskirties linija.
Geriau pažinusi žmogaus būsenas ir galimas jo reakcijas, muziejaus bendruomenė atsivėrė ir atsisuko į lankytoją, į konkretų asmenį.
Supratimas kilo iš bendradarbiavimo su projekto partneriais dvasios, tarpusavio atvirumo ir nuoširdaus nusiteikimo kurti visiems kartu“, – teigia šio muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.
Pasak Lietuvos etnografijos muziejaus vadovės, pavyko atverti naujas erdves, įgyvendinti veiklas, suteikusias teigiamų ugdančių patirčių tiems lankytojams, dėl kurių patogesnio, saugesnio, įtraukaus ir gerų jausmų kupino apsilankymo muziejuje buvo stengtasi ir dirbta.
„Pamatėme, kad dažnai nereikia imtis sudėtingų, neįprastų, brangiai atsieinančių sprendimų.
Spėjome įsitikinti, kad visa tai, ką įgyvendinome, yra patogu, įdomu ir kitiems lankytojams.
Vienerių metų projektas baigėsi, tačiau naujos lankytojų grupės įtrauktis yra tam tikra pradžia Lietuvos etnografijos muziejui, suteikianti naujų galimybių ir atvirumo“, – apie projekto prasmingumą kalba G. Šapranauskaitė.
Įgyvendinus projektą, muziejaus teritorijoje įrengti „Prisiminimų namai“ žmonėms, turintiems organinių ir požymių psichikos sutrikimų (demencija), sergantiems degeneracinės nervų sistemos ligomis (Alzheimerio liga).
Įrengta interaktyvi erdvė „B. Šmugelio įdomybių sankrova“, kurioje veiklos pritaikytos žmonėms, turintiems specifinių raidos sutrikimų (ASS, Dauno sindromas), remtasi būdu „mažiau yra daugiau“, todėl visos veiklos aiškiai suprantamos, su grįžtamuoju ryšiu, galimybe lytėti.
Greta interaktyvios erdvės įrengtas nusiraminimo kambarys, kuriame galima naudotis sensoriniais kamuoliukais, patogiu sėdmaišiu, garsą slopinančiomis ausinėmis.
Taip pat sutvarkytos patalpos, skirtos rankdarbių užsiėmimams, muzikavimo erdvė papildyta instrumentais, įkurtas „Atokvėpio kampelis“ su lauko instrumentu tabalais, lauko baldais ir sūpynėmis.
Vykdant projektą, parengta metodinė medžiaga „Muziejus apie žmogų ir žmogui / Metodiniai skaitiniai, kaip užtikrinti muziejaus prieinamumą žmonėms su negalia“ , sukurtos keturios mokomosios programos tikslinėms grupėms („Prisiminimų namai“, „Muzikuokime kartu“, „Pašerk avytę ir ožkelę – gausi vilnos kuokštelį“, „Vilnos vėlimo dirbtuvėlės“).
Padedant žmonėms su negalia lengviau savarankiškai orientuotis muziejaus teritorijoje, sukurta 50 skirtingų piktogramų.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kūrė ne tik naujus kūrinius, bet ir stiprino bendražmogišką ryšį
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus savo projektu didino prieinamumą įvairią negalią turintiems asmenims, skatino savarankiškai lankytis muziejuje.
Įkvėptas kitų kultūros institucijų patirčių, mokymų, o svarbiausia – konsultantų, šis projektas ne tik sukūrė muziejuje liečiamus, tyrinėjamus kūrinius, bet ir padėjo užmegzti bendražmogišką ryšį.
Tai projektas apie atvirą muziejų, kuriame kiekvienas gali jaustis saugiai, oriai ir patogiai. Tiek šį jausmą, tiek aplinką padėjo kurti žinių, fizinio ir turinio prieinamumo didinimo sprendimai.
„Projektas davė netikėtų rezultatų. Mes ne tik gavome pamokų, susijusių su tikslinėmis projekto auditorijomis, kurioms norime atsiverti, bet atvėrėm ir savo galvas“, – sakė muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė.
Projekto vadovė Rūta Klevaitė pabrėžė bendravimo ir bendradarbiavimo su neįgaliaisiais svarbą.
Viena projekto dalyvių Irma Jokštytė-Stanevičienė pažymėjo, kad per tokius projektus užmegzti ryšiai atlieka esminį vaidmenį, o tai peržengia bet kokias prieinamumo sąvokos ribas.
Nuo šių metų sausio Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje galima patirti projekto rezultatus: pagerintą lankytojų orientavimo muziejaus erdvėse sistemą naudojant vienodą ženklinimą, taktilinius žemėlapius, audiogidą su garsiniu vaizdavimu ir kt.
Taip pat įdiegti fizinio prieinamumo sprendiniai – vedimo takeliai, indukcinė kilpa, asmenims su proto negalia skirti kūriniai.
Muziejaus interaktyvumą ir prieinamumą padeda didinti taktilinės kūrinių replikos, 3D muziejaus modelis, interaktyvios užduočių salelės.
Kiekvienam projektui įgyvendinti buvo skirta iki 100 tūkst. eurų iš Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ veiklos „Muziejai žmogaus gerovei“ poveiklės „Muziejų prieinamumui asmenims su negalia užtikrinti bandomieji projektai“ lėšų.
Šiemet Kultūros ministerija, įgyvendindama programą „Muziejai žmogaus gerovei“, žada finansuoti 7 Lietuvos muziejų projektus, skirtus muziejų prieinamumui asmenims su negalia didinti.
