Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ valdo 3,3 tūkst. km ilgio vamzdyną, kuris atitinka atstumą nuo Vilniaus iki Madrido. Skaičiuojama, kad pasitelkus naujausias technologijas, vykdyti avarijų ir gedimų likvidavimo darbai praėjusiais metais vyko beveik 20 proc. greičiau. Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Martyno Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus, atsipirko.
Investicijos į naujoves bus tęsiamos ir šiemet
Po Vilniumi besidriekiantis vamzdynas prižiūrimas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, kad sostinės gyventojai savo namuose turėtų nenutrūkstamą kokybiško vandens tiekimą bei nuotekų surinkimo sistemą. Vienas svarbiausių darbų įmonės veikloje – greitesnis avarijų likvidavimas. Siekiant kuo mažesnės įtakos paslaugų tiekimui, avarijos lokalizuojamos vidutiniškai per 2 valandas nuo pranešimo apie jas gavimo. Jei avarijoms likviduoti reikalingi žemės kasimo su sunkiąja technika darbai – vidutiniškai per 9 valandas. Vamzdynų gedimai sutvarkomi vidutiniškai per 2 valandas.
Procesų efektyvinimas, išmanios programos ir robotai „Vilniaus vandenims“ padeda infrastruktūroje užfiksuotas avarijas likviduoti greičiau. Toks būdas yra kur kas palankesnis ir miesto infrastruktūrai, kai nustatoma tiksli avarijos vieta ar taikomos betranšėjės technologijos. Šie būdai padeda išvengti kelių ar šaligatvių ardymo – taigi taupomos lėšos ir laikas bei tausojama aplinka.
„Išmaniosios technologijos palengvina kasdienį darbuotojų darbą ir padeda juos apsaugoti, nes jiems fiziškai nebereikia atlikinėti daugybės sudėtingų užduočių – tai už juos padaro robotai ir kiti technologiniai sprendimai“, – pasakoja „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis.
Per pastarąjį penkmetį į šių technologijų diegimą investuota beveik 500 tūkst. eurų.
Pasak M. Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant infrastruktūros gedimus pasiteisino. Todėl technologijų diegimas bus tęsiamas toliau: šiemet bendrovė planuoja įsigyti 3D šulinių skenavimo įrangą, kuri leis nesileidžiant darbuotojams į šulinį, sudaryti jo 3D modelį, o šį panaudoti skaitmenizuojant tinklą, vertinant šulinių būklę.
Į šulinius pirmiausia leidžiasi robotai
„Vilniaus vandenys“ investavo apie 150 tūkst. eurų į mobilią TV diagnostikos įrangą, kuri naudojama vamzdynų stebėsenai. Taigi, į vamzdžius specialistai pirmiausia įleidžia robotą ir, valdydami jį nuotoliniu būdu, gali apžiūrėti situaciją vamzdyne. Taip užtikrinamas ne tik darbų greitis, bet ir darbuotojų saugumas.
„Mūsų naudojami robotai turi 360 laipsnių aukštos kokybės vaizdo kamerą, kuri leidžia robotui judant vamzdynu tiksliai nustatyti pažeidimo vietą ir mastą. Šulinių techninės būklės nustatymui bei įgriuvų atsiradimų priežasties nustatymui naudojame teleskopinę vaizdo kamerą.
Tinkluose vykstančios avarijos ir gedimai yra iš karto atvaizduojami interaktyviame avarijų, gedimų ir planinių darbų žemėlapyje mūsų svetainėje. Jame gyventojai gali stebėti ir avarijų likvidavimo greitį“, – sako M. Augaitis.
Siekdami laiku pastebėti eksploatuojamų įrenginių gedimus ar avarijas „Vilniaus vandenys“ naudoja priežiūros kontrolės ir duomenų gavimo programą SCADA (Supervisory Control and Data Acquisition).
Ši programa stebi 37 vandenvietes, kuriose yra 326 gręžiniai, 157 vandentiekio siurblines ir 217 nuotekų siurblinių. Programa surenka apie 12,5 tūkst. signalų, kurie identifikuoja technologinius stebėjimo ir valdymo parametrus. Pagal tai vertinama tinklo būklė ir fiksuojamos avarijos. Į jas nedelsiant reaguojama.
Mažiau avarijų ir spartesnis darbas
2023 m. „Vilniaus vandenys“ sulaukė apie 13 tūkst. pranešimų apie avarijas ir gedimus – 13 proc. mažiau nei 2022 metais. 2023 m. bendrovė likvidavo 325 avarijas ir 5285 gedimus, kurių vidutinė likvidavimo trukmė siekė 240 min. – 19 proc. greičiau nei 2022 m. 2022 m. „Vilniaus vandenys“ likvidavo 595 avarijas ir 5857 gedimus bendrovės infrastruktūroje, kurių vidutinė likvidavimo trukmė buvo 286 minutės.
„Jei likviduodami didelės apimties ir sudėtingas avarijas matome, kad jų priežasčių pašalinimas ir darbai užsitęs, proaktyviai pasirūpiname alternatyviu vandens tiekimu. Tokiais atvejais mes naudojame vandenvežes, o ugdymo, mokymo, gydymo įstaigoms, senjorams, neįgaliesiems ir kitoms jautrioms socialinėms grupėms pagal poreikį pristatome tyrą vandenį smulkioje taroje. Vandens tiekimu į namus rūpinamės, kol vandentiekio gedimai būna visiškai pašalinti”, – pasakoja M. Augaitis.
Prie avarijų aptikimo prisideda ir gyventojai
Avarijos tinkluose įvyksta dėl kelių priežasčių. Viena iš dažnesnių, kai atliekant statybos darbus nesilaikoma privalomų reikalavimų tokių darbų vykdymui: neišlaikomas saugus atstumas nuo vandentiekio ar nuotekų tinklo apsaugos zonų ir pažeidžiami vamzdynai.
Taip pat infrastruktūros gedimus lemia jos nusidėvėjimas – vamzdžių korozija ar lūžiai dėl išorės grunto svyravimo. Šios avarijų priežastys eliminuojamos „Vilniaus vandenims“ nuosekliai didinant investicijas į eksploatuojamų tinklų atnaujinimą bei modernizavimą.
„Apie vizualiai matomus nutekėjimus iš po žemių arba atsirandančias įgriuvas ties šuliniais, dažniausiai praneša miesto gyventojai. Už tai esame jiems labai dėkingi. Kitais atvejais, apie nutekėjimus mūsų vandentiekio infrastruktūroje, pirmiausiai sužino mūsų darbuotojai, kurie sistemose mato pralaidumo (debito) pasikeitimus“, – pasakoja Martynas Augaitis.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės. Įmonės infrastruktūrą sudaro 1811 km vandentiekio tinklų ir 1530 km nuotekų tinklų, 153 vandentiekio siurblinės, 258 nuotekų siurblinės ir 6 nuotekų valyklos.
