Pokyčiai Daugiafunkcio komplekso projekte: fondas „Baltcap“ pasitraukia, bendrovė „Hanner“ planuoja perimti projektą. Vasario pabaigoje dėl projekto statybos indeksavimo ir kitų pakeitimų balsuos Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
„Iš savo pusės padarėme viską, kad projektas ir toliau būtų gyvybingas ir Vilnius galiausiai turėtų sostinei priderančias sporto, kultūros, renginių erdves bei papildomą socialinę infrastruktūrą. Esu įsitikinęs, kad kompleksas labai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Tikiuosi, kad Taryba taip pat laikysis tokios pozicijos, jai visus skaičiavimus pristatysime šį mėnesį“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Mero teigimu, UAB „Hanner“ įstojo į projektą išties sudėtingu laikotarpiu: „Dėkoju bendrovės atstovams už operatyvumą peržiūrint itin kompleksiško projekto prielaidas ir valią perimti darbus nelengvame etape“.
„Nacionalinis stadionas reikšmingas ne tik Vilniui ir Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl labai svarbu, kad rasta išeitis iš susidariusios padėties, kad projekto įgyvendinimas tęsis, nėra grįžtama atgal“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
„BaltCap“ įsipareigojimus planuoja perimti „Hanner“
Projekto bendrovę UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ šiuo metu valdo ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Venetus Capital“ (98 proc. akcijų), AB „Axis Industries“ (1 proc.), UAB „Kauno Arena“ (1 proc.).
Planuojama, kad UAB „Venetus Capital“ akcijas galėtų perimti ir Daugiafunkcio komplekso projektą įgyvendinti UAB „Hanner“.
„Vilnius yra vertas turėti savo stadioną, tai – miesto prestižo ir garbės reikalas. Mes priėmėme Vilniaus savivaldybės kvietimą prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie šio projekto. Taigi stadionas Vilniuje bus pastatytas. Pagrindiniai mūsų prioritetai bus skaidrumas, betarpiškas dialogas su suinteresuotomis pusėmis ir, žinoma, kuo greitesnis projekto darbų startas“, – teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Numatoma, kad statybos darbai spurtuos sostinės Tarybai patvirtinus sutarties pakeitimus.
Vasario mėnesį pristatys galutinius skaičius
Tarybai vasario mėnesio antroje pusėje bus pristatyti trys esminiai pakeitimai: sutartyje numatytų objektų statybos kainos indeksavimas, papildomų darbų įsigijimas ir mokėjimų grafiko sutrumpinimas.
Koncesijos sutarties šalys skelbia, kad šiuo metu tikslina finansinės veiklos modelį, tačiau jau dabar dalinamasi esmine informacija apie statybos kainų indeksavimą.
Faktinis statybos darbų (be finansavimo ir operavimo kaštų) kainos padidėjimas nuo 2020 m., kai buvo pateiktas koncesijos pasiūlymas ir 2022 m., kai įsigaliojo koncesijos sutartis, siekė 40 proc.
11 proc. dydžio statybos kaštų augimą nuo pradinio susitarimo padengti planuoja pats koncesininkas – šios lėšos į bendrą projekto kainą nebus įskaičiuotos. Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja indeksuoti statybos kainą 29 proc.
Numatomo indeksavimo poveikis bus sumažintas sutrumpinus mokėjimų finansuotojui grafiką ir taip sumažinus skolinimosi palūkanas.
Atsižvelgiant į regiono poreikius, vasarį Tarybai taip pat bus siūloma apsvarstyti galimybę padidinti Nacionalinio stadiono vietų skaičių 3 tūkst. sėdimų vietų (tuomet bendras vietų skaičius stadione siektų 18 tūkst.). Taip pat bus svarstoma sporto centre, kuriame šiuo metu numatytos šešios krepšinio aikštės treniruotėms, vietoje keturių aikštelių įrengti vieną didelę universalią salę su 5 tūkst. vietų tribūnomis žiūrovams.
Artimiausiu metu siūlomi pakeitimai bus aptarti komitetuose, o vasario mėnesį planuojamas svarstymas Tarybos posėdyje.
Esminė koncesijos sutarties sąlyga nesikeičia: sutartis sudaryta taip, kad iki statybų darbų pabaigos Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturėtų mokėti už projektą. Šiandien institucijos nėra sumokėjusios koncesininkui nė vieno euro ir jokių mokėjimų neatliks, kol stadione nebus sužaistos pirmos rungtynės.
Nereiktų pamiršti, kad šis stadionas statomas jau 37-us metus. Jo projektavimo pradžia siekia 1985 metus. Statybos – 1987 metus. Akstiną jo statybai davė N. A. Tichonovas, po gero LTSR futbolininkų pasirodymo. Dabartiniė šio stadiono statyba su nežmoniškai išpūsta sąmata, siekiančia milijardo dalį, esant milžiniškai infliacijai šalyje, ir 40 nuožimčių statybos indeksacijai, yra panaši į puotą maro metu. Vietoj to, kad pagrindines lėšas skirti krašto gynybai, įrengti slėptuves miestelėnams, statomas stadionas, nugriovus prieš tai pastatytas statinio konstrukcijas. Stadiono statybą tęsti 1920 metais buvo nuspręsta su 150 milijonų sąmata, vietoj to, kad jį galima buvo pastatyti už 30 milijonų sumažintom apimtim, pasiūlius norvegų statybos bendrovei. Miestui, kuris šio objekto nepastato einant į pabaigą ketvirtai dešimčiai statybos metų, matote, reikia ypatingai didelių apimčių, kurios nuo 2020 metų iki dabar vėl ženkliai padidintos. Kaunas nuostabų stadioną visai nesenai pastatė per 4 metus. Labai panašu, Vilniaus savivalda blefuoja, neatsižvelgdama į esamą sunkią padėtį, t.y. biudžetinių pajamų trūkumą valstybėje, statydama stadioną su milžiniškai išpūsta apimtimi, kuriai reikalinga milžiniška sąmata.
O iš kur gautomis lėšomis Kaunas tą stadioną, prieš tai Žalgirio areną pastatė, ar tai nėra susiję su stadiono nestatymu Vilniuje?… Juk, regis, mero Šimšiaus laikais Vilniaus savivaldybės adminstracijos direktoriumi ne vieną kadenciją dirbo iš Kauno kilęs, beje, ir dirbant Vilniuje jame gyveno, be to, kiek prisimena, Premjeras Skvernelis neturėjo kam atiduoti ar ne 60 mln ES Vilniaus stadiono statybai skirtų, bet nepanaudotų, lėšų, – yra keistoki sutapimai, ar ne?…
Tęsiant ankstesnį komentarą, iš viešai prieinamų šaltinių žinome, kad apie 2009 metus, kai Kirkilas buvo Lietuvos Min.Pirm., šio stadiono statybai vyriausybė skyrė 100 mil. litų. 2010 m., po Brazausko mirties išaiškėjo, kad lėšos, skirtos stadiono statybai išnaudotos, nors stadione atlikta darbų maždaug už 50 mil. litų. Spaudoje buvo skelbiama, kur dalis lėšų galėjo nusėsti, bet visiems buvo aišku, kad pusė lėšų išvogta.Buvo tam tikrų peripetijų, kai kam teko pusvelčiui parduoti grandiozines pradėtas statybas prie Vingio parko. Per tą maždaug 20-ies metų laikotarpį stadionas buvo gal pusiau pastatytas, tereikėjo statybas tęsti. Tačiau griovėjai nebūtų valstybės griovėjais, jeigu jie nebūtų sugalvoję pasipelnyti, sukūrę naują aterą. Taip pernai, ankstyvą pavasarį prasidėjo stadiono griovimas. Man buvo aišku, kad tai naujos aferos pradžia. Pasirodo, neklydau. Niekur neteto sutikti stadiono griovimo darbų kainos. Mano manymu, ji gali siekti 50 mil. Peršama mintis, kad vienintelis aferos sumanytojas Stepukonis kariauja Ukrainoje. Todėl lauktina, kad jis ten ir žus. Bet galvoju, kad jis jau seniai yra įsigijęs gražius namus gal Kipre, Ispanijos pajūry ar Kanarijos salose. Ten lietuviškų turtuolių turto pirkimai seniai vykdomi. Stepukoniui gali užtekti nuovokos ten atsirasti. Lietuvoje valstybinis kapitalas, valstybinis turtas sumišęs ir aplipęs privatiniais dariniais ir interesais. Tai labai aiškiai matosi sveikatos apsaugos, švietimo srityse. Pasirodo, ir statybų sektoriuje. Tad įstatymais sudarytos palankios sąlygos įvairiems nusikaltimams vykdyti. Iniciatyvesni, apsukresni to dažnai ir imasi. Juos taip elgtis skatina ir jiems palanki teisėkūra. Griovimas vyks.
Jeigu per “amžiaus statybas” teisėsauga negalėjo, nesugebėjo ar nenorėjo pagauti vagių – reiškia; “vsio zakonno”.
Manau “serialas ” bus tęsiamas.