Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau dešimtą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą.
Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanojami:
Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašomavičius; Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė; lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė; Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė Eglė Dumskytė.
Skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomai bus įteikti:
• dr. Valerijui Rašomavičiui – už reikšmingą indėlį kuriant ir puoselėjant gamtos mokslų srities lietuvišką terminiją;
• Vidai Ragauskienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą;
• Solveigai Stankevičiūtei – už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą Ispanijoje ir lituanistinę veiklą;
• Eglei Dumskytei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, mokslinių ir mokomųjų leidinių redagavimą.
Laimėtojai bus pagerbti vasario 27 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje. Renginys vyks Mokslų akademijos salėje.
Valerijus Rašomavičius – Gamtos tyrimų centro mokslininkas, aktyviai dalyvaujantis lietuviškų terminų kūrimo, norminimo ir tvarkybos darbe.
Jo ilgametė mokslinė ir visuomeninė veikla glaudžiai susijusi su lietuviškos botanikos terminijos kūrimu ir sklaida.
Nuo 1992 m. jis buvo Botanikos žodyno komisijos, kuri veikė prie tuometinio Botanikos instituto, pirmininkas. Tos Komisijos sukurti ir patvirtinti augalų ir grybų pavadinimai buvo įtraukti į Botanikos vardų žodyną (1998 m.) ir daugiatomį veikalą Lietuvos grybai.
Nuo 1998 m. Valerijus Rašomavičius dalyvauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės veikloje svarstant, kuriant ir norminant terminus ir nomenklatūrinius pavadinimus.
Mokslininkas ypatingą dėmesį skiria lietuviškiems augalijos pasaulio struktūrų pavadinimams. Jis yra pasiūlęs augalijos sintaksonų (klasių, eilių, sąjungų, asociacijų ir subordinuotų vienetų) lietuviškąją nomenklatūrą, įdiegęs į vartoseną gamtinių buveinių lietuviškų pavadinimų.
Valerijus Rašomavičius daug prisidėjo prie augalų lietuviškų vardų tarptautinės sklaidos – teikė juos daugiakalbio veikalo (Stanley J. Kays, 2011: Cultivated vegetable of the world: a multilingual onomasticon. Wageningen) leidėjams, buvo vienas iš sumanytojų paskelbti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštį Taislius augyminis.
Jis yra Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos vykdymo grupės narys.
Svarbus Valerijaus Rašomavičiaus indėlis į lietuvių kalbos puoselėjimą yra mokslo ir mokslo populiarinimo darbų redagavimas.
Jis vienas ar su kolegomis redagavo du Lietuvos raudonosios knygos leidimus (2007, 2021 m.), leidinį EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas (2012 m.) ir dar ne vieną leidinį apie Lietuvos gamtą ir ją tyrinėjusius mokslininkus.
Vida Ragauskienė – Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė, bibliotekininkė, kraštotyrininkė, Kuršėnų krašto kultūrinių sumanymų skatintoja ir puoselėtoja.
Vida Ragauskienė, dirbdama Kuršėnų bibliotekoje, nuolat palaikė ryšius su kalbininku Vytautu Vitkausku (1935–2012).
Ji buvo viena iš Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos instituto išleistos knygos „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“ (2015) sumanytojų, daug prisidėjo prie medžiagos knygai rinkimo, knygos sutiktuvių Vilniuje ir Kuršėnuose, žinių apie šį leidinį sklaidos.
Vidos Ragauskienės vadovaujamas Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyrius telkia įvairių kartų ir įvairių profesijų žmones.
Vida Ragauskienė daug metų Šiaulių rajone ir Kuršėnų mieste rengia dviračių žygius po vietoves, kuriose gyveno ir dirbo įžymūs žmonės, puoselėję lietuvių kalbą ir kultūrą.
Vidos Ragauskienės rengiamos kalbos viktorinos skatina gerbti, saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. Ji yra ne tik sumani Lietuvių kalbos draugijos veiklos rengėja, bet ir aktyvi šios veiklos garsintoja.
Jos straipsnių, renginių apžvalgų ir straipsnių galima rasti žurnale „Gimtoji kalba“, Kuršėnų ir Šiaulių rajono internetinėje žiniasklaidoje.
Vida Ragauskienė 2018 metais apdovanota auksiniu ženkleliu „Atkurtai Lietuvai – 100“, 2020 metais jai buvo paskirta Šiaulių rajono Metų kultūros darbuotojo premija.
Solveiga Stankevičiūtė – lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė, lietuvių kalbos mokytoja, Ispanijos švietimo tarybos pirmininkė, renginių rengėja ir aktyvi įvairių lituanistinio švietimo projektų partnerė.
Ji yra aktyvi vadovė bei mokytoja, skatina mokytojus ir vaikus dalyvauti įvairiose veiklose, projektuose, rengia daug lietuviškų renginių ne tik mokyklos, bet ir platesnei lietuvių bendruomenei.
Jos, kaip mokyklos vadovės, rengiamose Kalėdų šventėse kasmet dalyvauja apie 100–150 žmonių. 2022 metais Solveiga Stankevičiūtė išrinkta Ispanijos švietimo tarybos pirmininke.
Ji rūpinasi visomis Ispanijoje veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis: aktyviai bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengia renginius, skirtus lituanistinių mokyklų mokytojams ir vadovams, rašo projektus, skirtus lituanistiniam švietimui gerinti ir plėsti.
Eglė Dumskytė – Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė. Eglės Dumskytės veiklos laukas – dalykinė, mokslinė literatūra.
Ji jau dvidešimtus metus redaguoja fizinių, socialinių ir humanitarinių mokslo sričių, ekonomikos, sociologijos, vadybos ir administravimo, chemijos, fizikos, informatikos ir kitų mokslo krypčių leidinius – mokslo monografijas, mokslo studijas, tų krypčių vadovėlius ir mokomąsias knygas, taip pat mokslo žurnalus, konferencijų medžiagą.
Siekdama redaguojamų tekstų kokybės, bendradarbiauja su leidinių autoriais, taigi prisideda ne tik prie konkrečių tekstų kalbos taisyklingumo, stilingumo, bet ir ugdo mokslininkų kalbinius gebėjimus, jų kalbinį sąmoningumą.
Eglė Dumskytė aktyviai įsitraukia į metodinius renginius, skirtus redaktoriams, siekia nuolat tobulėti.
Manau dr. Audrius Valotka taip pat nusipelnė šio apdovanojimo.
Reikia naujos premijos – už lietuvių kalbos gynimą. Pirmas kandidatas – Valotka.
Iš tikrųjų ką šiandien būtų galima laikyti lietuvių kalbos puoselėjmu, už kurį skiriami apdovanojimai, kai lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvoje, sunku priskirti.
Tokiu atveju, atsižvelgus į istorines pasekmes ir dabartinio gyvenimo iššūkius dėl lietuvių kaip valstybinės kalbos lingvistinių teisių, yra tikslinga numatyti apdovanujimus už valstybinės kalbos lingvistinių teisių gynimo veiklą. Juk demokrtinių principų šalyje būtent valstybinių kalbos teisių priežiūros ir gynimo veikla laiduoja reguliuojamo proceso rezultatus.