Pastarąjį mėnesį vairuotojai Lietuvoje, deja, negali išvengti važiavimo slidžia kelio danga.
Žinovai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai eismo įvykiai įvyksta transporto priemonei išslydus iš posūkio, o koją dažniausiai pakiša per didelis žmonių pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais bei transporto priemonės techninėmis galimybėmis.
„Pastarąjį mėnesį itin dažnai keičiasi eismo sąlygos, todėl didėja tikimybė, kad automobilis slys ar taps sunkiau valdomas.
Krentant šlapdribai ar kitiems krituliams, vyrauja drėgmė, o pradėjus stipriau šalti, dažniausiai – vakarop, ant kelio ima formuotis ledas.
Tuomet miestų gatvės virsta čiuožykla, o važiavimas rečiau valomais užmiesčių ir gyvenviečių keliais tampa pavojingas“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Daugiausiai nuostolių atneša virtimas ant šono
Pasak draudimo bendrovės atstovės, dažniausiai fiksuojamos eismo nelaimės, kai automobilis posūkyje išslysta iš kelio ir atsitrenkia į kitą transporto priemonę.
„Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą.
Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą.
Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti“, – pasakoja V. Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, didžiausius nuostolius patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo.
Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės. Tuomet draudimo išmoka žmonėms bei automobilių remontui siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Jeigu nuslystama nuo kelio neatsitrenkus į kitą daiktą, pasak V. Katilienės, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais – transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės.
Jei slystama į mišką ar krūmynus, tuomet, pasak draudikės, nukenčia automobilio veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas.
2023 m. dėl slidžios kelio dangos kilusių įvykių metu nukentėjus vairuotojams, keleiviams ir automobiliams „Gjensidige“ išmokėjo 120 tūkst. eurų.
Daugiausiai tokių eismo nelaimių įvyko vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais.
Įgūdžiai – prasti, pasitikėjimas savimi – per didelis
Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo žinovas Artūras Pakėnas prastais vadina Lietuvos vairuotojų gebėjimus važiuoti slidžia kelio danga.
„Didelė dalis prie vairo sėdančių žmonių yra įsitikinę, jei vaizdo medžiagoje matyta ar su kitu vairuojančiu asmeniu aptarta automobilio slydimo padėtis nutiktų, jiems pavyks tinkamai suvaldyti transporto priemonę.
Deja, tikrovė yra kitokia, nes vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti praktikuojantis“, – pabrėžia A. Pakėnas.
Vairavimo mokyklos vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai slidžiame kelyje per daug pasitiki ne tik savo vairavimo įgūdžiais, bet ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač – elektroniniais pagalbininkais, pavyzdžiui, ABS, praslydimo sistema.
„Šios sistemos yra tik pagalbinės ir galės padėti tiktai tada, kai vairuotojas mokės tinkamai važiuoti slidžia kelio danga.
Rankose turėdami išmaniausią kompiuterį netampame IT žinovais, todėl ir vairuodami naują, elektronikos sistemas turintį automobilį, negalime tapti įvairiais keliais gebančiu vairuoti lenktynininku“, – sako saugaus eismo žinovas.
Jo teigimu, vairuotojams yra pavojinga plikledžiu ir sniegu padengta kelio danga, o esant nulinei oro temperatūrai – lijundros gamtos reiškinys.
„Bet dažniausiai riziką kelia prastai nuvalyti keliai, kai ant jų yra sniego, o transporto priemonę veikia šoninė jėga“, – sako A. Pakėnas.
Žinovo teigimu, slystantį automobilį veikia dvi jėgos – šoninė ir stabdymo arba greitėjimo, kuri veikia pirmyn arba atgal. Jei jėgų balansą pažeidžiame, automobilis pradeda slysti.
Jeigu važiuojame per greitai arba posūkyje išsivysto per didelė išcentrinė jėga, tuomet transporto priemonė slys gerokai lengviau“, – pasakoja vairavimo mokyklos vadovas.
Didesnis atstumas priekyje – mažiau pavojaus
Kalbėdamas apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, A. Pakėnas pabrėžia, kad pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, jog yra slidu, ir tuomet atsakingai pasirinktų vairavimo įgūdžius atitinkantį važiavimo greitį.
„Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų pagerinimas, jei vairuotojas skirtingose padėtyse jaučiasi neužtikrintai. Tai bus naudinga kasdieninėje vairavimo rutinoje.
Jeigu jaučiate, kad slystate, reikėtų šiek tiek atleisti akseleratorių ir vairu automobilį nukreipti norima važiuoti kryptimi“, – pataria saugos eismo žinovas.
Žiemą, pasak vairavimo mokyklos vadovo, itin svarbios vairavimo sąlygoms pritaikytos žieminės padangos.
A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad, esant slidžios miesto gatvėms, taip pat ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą.
Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina lengvai stabdant įvertinti kelio sąlygas ir slydimo pavojų.
Žinovas prisimena ir itin skaudžius automobilių slydimo atvejus, kai transporto priemonės nuslysdavo į viešojo transporto stotelę su joje laukiančiais žmonėmis arba autostradoje išslysdavo į priešpriešinę eismo juostą.
Todėl važiuojant slidžiais keliais, svarbiausia išlaikyti dėmesingumą – rinktis saugų greitį, neleisti sau nustoti vairuoti ir būti pasiruošus veikti.
