Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė taip siekia plėtoti konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį, gerinti efektyvumą ir laike aiškiai išdėlioti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros plėtros žingsnius, kad ateityje per metus būtų galima sklandžiai aptarnauti 17 mln. keleivių.
Pasak Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Lietuva pirmą kartą taip giliai ir strategiškai vertina aviacijos rinkos potencialą ir ateities plėtros perspektyvas, o tai yra didelis bei svarbus kokybinis pokytis Lietuvos oro uostams.
„Per artimiausius kelerius metus mūsų laukia reikšmingas proveržis – kompleksiniai pokyčiai Lietuvos oro uostų tinkle, reikšmingai didinantys oro vartų vaidmenį šalies susisiekimo sistemoje, gerinantys Lietuvos pasiekiamumą, keleivių patirtį, prisidedantys prie ekonomikos augimo. Dalis projektų šiuo metu yra jau įsibėgėję ir sparčiai vyksta, kad artimiausioje ateityje mūsų oro uostai ženkliai pagerintų savo konkurencines pozicijas regione. Tačiau svarbu išlaikyti pasiektą pagreitį ir jau dabar numatyti, ką darysime toliau: tiek po kelerių metų, tiek po dešimtmečio ar dviejų. Būtent į šį klausimą šiandien atsako Lietuvos oro uostų ilgalaikis plėtros planas“, – teigia ministras.
Ilgalaikis plėtros planas buvo parengtas tarptautinių konsultantų, Nyderlandų kompanijos „Royal HaskoningDHV“ – NACO. Ruošiant dokumentą, buvo įvertintas tarptautinis kontekstas, aviacijos srities tendencijos ir ekonominės perspektyvos.
Studiją atlikusios Nyderlandų konsultacinės bendrovės ekspertų komanda per visus 2023 metus analizavo skirtingų sričių duomenis, modeliavo įvairius galimus Lietuvos oro uostų raidos scenarijus, įvertino stipriąsias jų puses, taip pat – ir trūkumus, kuriuos panaikinus ar sušvelninus, bendrovei atsivertų naujos galimybės vystyti aviacines ir neaviacines veiklas.
NACO konsultantai panašias studijas yra atlikę Ženevos, Helsinkio, Frankfurto, Amsterdamo, Abu Dabio, Bankoko ir kitiems oro uostams.
Po kelių dešimtmečių – 17 mln. keleivių per metus
Plėtros planas visų pirma apima artimiausios perspektyvos darbus, kuriuos būtina atlikti iki 2030 metų, siekiant išspręsti iššūkius dėl per ankštos infrastruktūros ir užtikrinti metinį 10 mln. keleivių pralaidumą visame tinkle. Tolesnėje perspektyvoje pateikiami sprendiniai, kuriais išplečiami pajėgumai visuose trijuose oro uostuose aptarnauti 17 mln. keleivių.
„Spręsdami šios dienos iššūkius, turime galvoti, o kas laukia toliau. Pavyzdžiui, 14 mln. keleivių srautas per metus Lietuvos oro uostuose yra realus ir pagrįstas ateities modeliavimais, o pagal optimistinį scenarijų po kelių dešimtmečių galime turėti net 17 mln. keleivių per metus. Turėdami šį ir kitus ekspertų pateiktus rodiklius bei įžvalgas, infrastruktūrą turime paruošti maksimaliam apkrovimui. Esame įgalinti jau dabar susidėlioti aiškius prioritetus, reikiamus resursus, kompetencijas, procesus. Toks ilgalaikis strateginis matymas leis maksimizuoti mūsų tinklo apkrovimą, gerinti paslaugų kokybę, didinti saugą ir saugumą, atitikti darnios plėtros principus, o tuo pačiu identifikuoti ir kitas veiklos galimybes“, – sako Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų vadovas.
Priešakyje – atvykimo terminalo statybos Vilniuje
Šiuo metu vykdomos naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos yra tik pradžia. Jį atidarius 2025 metų pirmąjį ketvirtį, ne tik bus pradėti rekonstruoti senieji terminalai, tačiau iš karto planuojama imtis kito svarbaus projekto – naujojo atvykimo terminalo (T5) statybų projekto. Šis sprendimas leis užtikrinti 7-8 mln. keleivių pralaidumą ne tik išvykimo, bet ir atvykimo dalyje. Šiuo sprendiniu, net tik bus užtikrintas patogus bagažo pasiėmimas, tačiau ir sprendžiamas dar vienas jautrus keleiviams klausimas – dabartiniai nepatogūs atvykimo koridoriai, bus ženkliai sumažintas perteklinis keleivių judėjimas tarp terminale esančių aukštų.
Atvykimo terminalo projektas Vilniuje turėtų būti parengtas atsižvelgiant į modulinę plėtros logiką, kuri pritaikyta ir statant naują išvykimo terminalą. Numatoma, kad esama terminalų infrastruktūra bus plėtojama lygiagrečiai peronui ir kilimo–tūpimo takui.
Taip pat bendrovė šiemet skelbs seniausio atvykimo terminalo integracijos architektūrinį konkursą, kad rekonstrukcijos darbai prasidėtų jau 2025 metais. Planuojama šio pastato nebenaudoti atvykimo funkcijai, tačiau jame išsiplėsti paslaugų ir prekybos vietų erdvės bei pačią infrastruktūrą padaryti patogesne keleiviams.
Veiksmai – kiekvienam oro uostui
Plėtros planas ne tik nubrėžia gaires dabartinės infrastruktūros pritaikymui 10 mln, keleivių per metus bei pasiruošimui aptarnauti 17 mln. keleivių srautą, tačiau pateikia ir siūlymus, kaip dar galima įveiklinti infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, visuose trijuose oro uostuose yra numatytos teritorijos saulės jėgainių parkams vystyti. Tiek Vilniaus oro uoste, tiek Kauno oro uoste numatoma įveiklinti teritorijas, esančias kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas. Palangos oro uoste komercinių ir bendrosios aviacijos zonų plėtra numatyta lygiagrečiai kilimo–tūpimo tako, dabartinio terminalo pusėje.
Sinergija su valstybiniais ir savivaldybių ateities planais
Lietuvos oro uostų plėtros planai buvo glaudžiai derinami su kitais strateginiais šalies susisiekimo projektais, o vienas svarbiausių – geležinkelio vežė „Rail Baltica“. Vilniaus oro uosto terminalai su šiuo projektu planuojami sujungti požemine vėže, tai reiškia, kad po žeme planuojama įrengti ir geležinkelio sustojimą prie sostinės oro uosto.
Kurdama ir tvirtindama strateginį veiklos planą, Lietuvos oro uostų komanda aktyviai bendravo ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Į procesą buvo įtrauktos ir Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, pajūrio regiono savivaldybės. Planas pristatytas tiek joms, tiek platesnei aviacijos bendruomenei. Su savivaldybių atstovais buvo konsultuojamasi, kaip oro uostų plėtros projektai dera su ų ateities planais. Tai buvo vienas iš prioritetų rengiant šį strateginį plėtros planą, kad miestų infrastruktūros ir oro uostų plėtra eitų koja kojon, neštų geriausią įmanomą ekonominę, socialinę grąžą
„Sostinė, kurioje yra įsikūręs didžiausias šalyje oro uostas, natūraliai suinteresuota, kad valstybės palaikomos kryptys būtų kuo tikslingesnės, o Vilniuje nusileidžiantys lėktuvai – kuo labiau užpildyti. Paklausą užtikrinti siekiame tiek nuo šių metų įgyvendindami skrydžių skatinimo modelį, tiek mieste gerindami infrastruktūrą. Pavyzdžiui, planuojame 2024 m. inicijuoti dviejų lygių Tūkstantmečio, Žirnių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos rekonstrukciją, įrengiant trūkstamą jungtį nuo Žirnių g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g.“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Planuojamos investicijos
Planuojama, kad nuo 2025 metų, pabaigus dabar statomą sostinės oro uosto išvykimo terminalą, į esamų terminalų atnaujinimą ir naujų statybą iki 2052 metų investicijos gali siekti apie 180 mln. Eurų.
Kauno oro uoste, pabaigus artimiausiais mėnesiais pradedamą terminalo plėtrą, tolimesnės investicijos į naujus terminalus nuo 2025 iki 2052 metų preliminariais skaičiavimais gali siekti apie 50 mln. eurų.
Investicijos į Palangos oro uosto terminalus iki 2052 metų gali siekti apie 20 mln.
