Nuo rugsėjo 1 d. keičiasi Lietuvos oro uostų teisinė forma – valstybės įmonė (VĮ) tapo akcine bendrove (AB). Planuota pertvarka įvyko vadovaujantis viena iš pagrindinių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų – pritaikyti gerosios valdysenos principus valstybės sektoriuje. Visas bendrovės akcijas ir toliau valdys valstybė.
Lietuvos oro uostai – paskutinė iš Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių, persitvarkiusių į akcinę bendrovę. Po šios pertvarkos susisiekimo srityje nebelieka VĮ teisinės formos įmonių. Pernai į akcines bendrove pertvarkyta Vidaus vandens kelių direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Oro navigacija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Į akcinę bendrovę persitvarkė paskutinė susisiekimo srities valstybės įmonė, tokiu būdu įvykdėme Vyriausybės programą ir įgyvendinome atitinkamas EBPO rekomendacijas. Tikimės, kad įmonės išnaudos šią teisinę formą, spartindamos valstybei svarbių projektų įgyvendinimą, gerindamos teikiamų paslaugų kokybę, ieškodamos papildomų finansavimo šaltinių ir veikdamos pagal visame pasaulyje pripažįstamus pažangiausius bendrovių veikimo ir gerosios valdysenos principus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Bendrovės atstovų vertinimu, šie pokyčiai organizacijai suteiks naujų galimybių pagerinti procesų valdymą, suteiks daugiau lankstumo ir greičio priimant veiklos sprendimus. Permainos taip pat siejamos su tikslu efektyviau valdyti patikėtą turtą ir generuoti didesnę grąžą valstybei.
„Organizacijos tapimas akcine bendrove buvo tarp šių metų svarbiausių darbų, atlikome reikalingus pasiruošimo veiksmus ir jį sėkmingai įvykdėme. Lietuvos oro uostų tapimas akcine bendrove reiškia ne tik faktinį teisinės formos pasikeitimą, bet ir galimybes visai organizacijai sparčiau judėti veiklos efektyvinimo ir konkurencingumo auginimo keliu”, – teigia Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklą valdančios bendrovės prioritetais toliau išlieka skaidrumas ir nacionalinis saugumas. Bendrovė yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, o infrastruktūra lieka įrašyta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, todėl bendrovės sudaromų sandorių bei darbuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir toliau bus vykdoma.
Po teisinės formos pakeitimo Lietuvos oro uostų valdyme sustiprės valdybos vaidmuo: valdyba rinks bendrovės vadovą, tvirtins bendrovės strategiją ir spręs kitus valdysenos klausimus, kurie iki šiol teko Susisiekimo ministerijai. Teisinės formos keitimas įvyko remiantis Seimo sprendimais bei įgyvendinant Vyriausybės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.
Tai gal dabar Lietuvos oro uostų infrastruktūrų paslaugų kainos skrydžių bendrovėms Vilniuje ir Kaune taps vienodos. Nebus taip, kad bendrovėms, skraidančioms iš Kauno, kainos būtų mažesnės negu – iš Vilniaus, dalį jų kompensuojant valstybės lėšomis. Taigi, neliks tokios socializmo politikos susisiekimo oru paslaugų srityje.