LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, praėjusiais metais pervežė apie 5 mln. keleivių. 4,7 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 220 tūkst. daugiau nei 2022 m. ir 115 tūkst. daugiau nei iki šiol rekordiniais 2019 m. Tvarias keliones Lietuvoje besirenkantys traukiniautojai praėjusiais metais sutaupė per 22 mln. kg CO2.
Populiariausiu maršrutu šalyje – Vilnius–Kaunas – keliavo 10 proc. daugiau klientų nei ankstesniais metais (maždaug 1,7 mln.). Tęsiant strategiškai šaliai reikšmingos geležinkelio arterijos Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos darbus, tarp sostinės ir pajūrio 2023 m. vyko daugiau kaip 0,6 mln. keleivių.
„Kelionės susisiekimo stuburu – geležinkeliu – sparčiai populiarėja Lietuvoje o traukiniautojų skaičius Lietuvoje pagaliau viršijo iki šiol rekordinius ikipandeminius 2019 m. Pastaraisiais metais stiprinome klientų pasitenkinimą, telkėmės į darnų judumą skatinančių sprendimų kūrimą, tęsėme kalėdinių traukinių tradiciją, vis dažniau keleiviams siūlėme vykti didelio populiarumo sulaukiančiais bendrovės organizuojamais papildomais traukinių reisais, kurių atvykimo ir išvykimo laikas suderinamas su kai kuriais itin dideliais renginiais, o metų pabaigoje pristatėme daugumos itin lauktą naują maršrutą Vilnius–Ryga. Pastarąjį vos per 5 paskutines 2023 m. dienas spėjo išbandyti 1,3 tūkst. keleivių“, – sako Gediminas Šečkus, laikinasis „LTG Link“ vadovas.
Praėjusiais metais reikšmingai išaugo maršrutų Kaunas–Šiauliai, Klaipėda–Šilutė bei Vilnius–Vilniaus oro uostas keleivių srautai. Šiais maršrutais atitinkamai vyko 51 proc., 20 proc. ir 18 proc. daugiau klientų.
2023-aisiais dėmesio sulaukė ir tvari geležinkelio jungtis su tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Krokuvos – tarptautiniu jungtiniu maršrutu keliavo maždaug 38 tūkst. traukiniautojų. Šis maršrutas taip pat sulaukė ir tarptautinio pripažinimo – buvo įvertintas „Polish Business Awards“ apdovanojimu kasmetiniame konkurse, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų asociacija ir kuriame apdovanojami abiejose rinkose veikiantys ir prie abipusių ekonominių santykių plėtros prisidėję Lenkijos ir Lietuvos verslai.
Praėjusiais metais poliarumą išsaugojo darnios kelionės traukiniais gabenantis dviračius (35 tūkst. keleivių). Traukiniais tiek Lietuvoje, tiek į kaimynines šalis keliauti galima ir su gyvūnais – praėjusiais metais jais buvo gabenti beveik 8 tūkst. augintinių.
O juk Lietuvai vedant 249 km/val greičio “Rail Baltica” per Šiaulius, o nuo jų šią greitąją vėžę pratęsiant iki pajūrio savo ar privačių investitorių lėšomis, dabar pusė tų, kurie į pajūrį per visą Lietuvą važiuoja savo automobiliais, važiuotų traukiniu. Tokiu atveju tarša CO2 sumažėtų ne 22 mln kg, o tokiu skaičiumi tonų. Kieno interesais prieš 10 metų Lietuvos valdžia griebėsi “Rail Baltica” pirmiausiai tiesti ne per Lietuvą link Šiaulių, o nuo Kauno iki Lenkijos, į kurią su greitosios vėžės tiesimu nebuvo jokio reikalo – susisiekimui pakako esamo geležinkelio, taip ir nėra žmonėms viešai paaiškinta iki šiol. ES lėšos “įsisavinamos”, o naudos iš to kaip nematyti, taip nematyti.