Apie 2024 metų planus su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininku Robertu Vektoriumi kalbasi Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.
Pirma dalis ČIA. (Bus daugiau).
Apie 2024 metų planus su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininku Robertu Vektoriumi kalbasi Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.
Pirma dalis ČIA. (Bus daugiau).
Ne tik kad Lenkijoje, bet ir kitose šalyse yra lietuvių etninės kultūros puoselėtojų draugijos, todėl ryšių su jomis palaikymui, manau, privalu būtų turėti etatinį LEKGT pirmininko pavaduotoją.
Pirmininko pavaduotojas, skirdamas laiko geresniam įsigilinimui į Lietuvos kaip baltiškos valstybės praeitį, galėtų išskirti lietuvius Lenkijoje ne tik kaip jotvingius, bet ir kaip prūsus, taipogi turinčius savo kultūrinę draugiją Lenkijoje. Ir tai padėtų stiprinti neatsiejamą jų dvasinį ryšį su Lietuvos pasienyje esančių mūsų valstybės etnografinių regionų kultūromis.
Punsko-Seinų-Suvalkų krašte vyko ir vyksta didžiuliai šio regiono lietuviškos kultūros,savasties, ypač etninės ir istorinės atminties, puosėlėjimo darbai. Sveikitina ir tai,kad šio krašto jaunimas labai aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje.
Vargu, kad tame krašte lietuvybė atsigauna. Antai, prieš kelis metus rašyta, kad jeigu apie 1990 metus lietuviais užsirašiusių buvo apie 25 tūkst., tai dabar ten tokių tik apie 5 tūkst. belikę.
> kažin
Manau, kad daugelis priversti kolonijinių aplinkybių, buvo priversti “užmiršti” Lietuvą. Tačiau, jeigu užsisakys jie dalykinę istorijos knygą “Istorija pareinant į Lietuvą”/History when going to Lithuania/” (išleido Klaipėdos universiteto Leidykla 2023, (užsakyti internetu Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt), tai lietuviškumas, įskaitant ir prūsus, dar labiau jų širdyse atsigaus.