Draudžiantieji transporto priemones puikiai žino, kad sudarant draudimo sutartį neužtenka nurodyti valstybinių numerių, draudimo laikotarpio ir to, ar transporto priemonė bus eksploatuojama užsienyje. Draudikai taip pat klausia, ar transporto priemonę vairuos kiti asmenys. Kadangi šis pasirinkimas daro įtaką draudimo kainai, kai kuriems vartotojams gali kilti mintis nutylėti faktą, jog bus kitų automobilio valdytojų. Visgi, įvykus avarijai, toks gudravimas gali sukelti papildomų nemalonumų.

Tylintieji rizikuoja

„Net jei nepažymėsite, kad vairuos kiti, niekas nedraudžia iš tiesų užleisti vietą prie vairo kitiems asmenims. Problemų kils tada, kai draudimo savininką pakeičiančio vairuotojo rizikingumas didesnis – arba jis jaunesnis, arba jo stažas trumpesnis. Sudarant sutartį, reikia apgalvoti, kas dar gali sėsti prie vairo – vyras arba žmona, vaikai, kiti asmenys. Norint jaustis užtikrintai bet kokioje situacijoje, reikėtų nurodyti jauniausio arba mažiausią vairavimo stažą turinčio vairuotojo duomenis“, – paaiškina Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jo teigimu, sudarant draudimo sutartis toks klausimas keliamas dėl to, kad vairuotojų rizikos lygiai yra nevienodi.

„Kuomet transporto priemonę draudžia jos valdytojas, draudimo įmoka priklauso nuo jo amžiaus ir stažo. Pagal tą pačią logiką yra vertinamas ir kitų tos pačios transporto priemonės vairuotojų elgesio rizikingumas bei draudimo kaina“, – priduria bendrovės ekspertas.

Jo teigimu, jei įvykus eismo įvykiui išaiškėja, kad vairavo ne sutartį sudaręs asmuo ar asmuo, nurodytas kaip „kitas vairuotojas“, o didesnio rizikingumo vairuotojas, išmoka pagal privalomąjį draudimą bet kokiu atveju bus išmokėta, tačiau dėl sutarties pažeidimo ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais gali būti taikomas išmokos ar jos dalies išieškojimas. Draudimo išmoka pagal kasko sutartį tokioje situacijoje gali būti arba sumažinama, arba neišmokama apskritai.

A. Žiukelis įspėja, kad šis reikalavimas galioja ne tik tuomet, kai automobiliu ketinama dalintis nuolat, pavyzdžiui, su šeimos nariu, bet ir iš anksto nenumatytais atvejais, kuomet prie vairo tenka sėsti kitam žmogui – kad ir vienintelį kartą per metus.

„Pasitaiko ir atvejų, kuomet draudimo sutarties sudarytojai, žinodami, kad sutartyje nenurodė, jog vairuos ir kiti asmenys, po eismo įvykio bando gudrauti – prisiima svetimą atsakomybę už sukeltą eismo įvykį. Tačiau tokie bandymai retai būna sėkmingi – įprastai yla išlenda iš maišo ir tikrasis vairuotojas būna nustatomas. Tuomet tenka kelti klausimus ne tik dėl išmokos dydžio, bet ir dėl administracinės atsakomybės už sukčiavimą. Stebėtina, kad kaltininkui „pagelbėti“ kartais sutinka ir nukentėjusysis. Tačiau, sutikdamas, kad būtų klastojami eismo įvykio deklaracijos duomenys, jis ir pats gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis“, – patirtimi dalijasi A. Žiukelis.

Ne iš piršto laužta statistika

Kad jaunesni, mažiau patyrę vairuotojai labiau linkę rizikuoti kelyje, atrodytų, yra savaime suprantama. Tačiau tie patys jaunesni vairuotojai gali kelti klausimą: o kur įrodymai? Gal jie nepelnytai skriaudžiami?

Gausybės tyrimų autoriai laikosi vieningos nuomonės: didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia patys jauniausi vairuotojai. Britų mokslininkai suskaičiavo, jog, grėsmė, kad į vieno automobilio eismo įvykį pateks 17-20 m. vairuotojas, yra net 15-18 kartų didesnė, nei, kaip nurodo tyrimo autoriai, pačios saugiausios, 60-69 m., amžiaus grupės vairuotojas. Į dviejų automobilių susidūrimą jaunieji vairuotojai patenka 7-11 kartų dažniau nei vyresnio amžiaus eismo dalyviai.

Bendroji ES eismo saugumo statistika rodo, kad 18-24 metų žmonės sudaro net 12 proc. dėl eismo nelaimių žuvusių asmenų, nors bendrojoje populiacijoje tokio amžiaus žmonių tėra 7 procentai – tai aiškiai parodo, jog jauni eismo dalyviai itin dažnai patenka į skaudžias eismo nelaimes.

Amerikiečių statistika byloja, kad jauniausi vairuotojai (16-19 m.) nuvažiuoja tik 3,8 proc. bendro visų toje šalyje automobilių įveikiamo atstumo, tačiau tampa 47,5 proc. mirtinų eismo įvykių, nutikusių dėl vairuotojo klaidų, kaltininkais.

Ekspertai mano, kad didesnę autoįvykio sukėlimo riziką lemia mažesnė vairavimo patirtis, nesugebėjimas tinkamai įvertinti pavojų kelyje, o taip pat alkoholio ar kitų sąmonę veikiančių medžiagų vartojimas. Nepadeda ir noras pabendrauti su pakeleiviais.

Maža to, eismo dalyvio rizikingumas priklauso ne tik nuo jo paties elgesio. Pirmasis automobilis toli gražu ne visuomet bus naujas, su pažangiomis saugumo užtikrinimo sistemomis. Jaunas vairuotojas, ar iš nepatyrimo, ar iš taupumo, ne visuomet tinkamą dėmesį teiks mašinos techninei būklei.