Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus požymius, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu plintančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.
Pasak Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, naująją koronaviruso Omikron atmainą medikai ne veltui vadina „slapuke“, nes pirmas tris ligos dienas virusas dažnai būna neaptinkamas namuose atliekamų savikontrolės testų pagalba. Taip pat yra skirtumas nuo pradinės pandeminės koronaviruso atmainos – dažnai COVID-19 infekcija praeina be temperatūros pakilimo, būdingiausi požymiai – sloga, gerklės perštėjimas, galvos, raumenų skausmas.
„Kai kurie ligoniai sako, kad nors ir jaučia požymius, tačiau teigiamą testą pamatė tik iš ketvirto karto. Visa tai priklauso nuo to, kokį kiekį viruso gavo žmogus, kiek viruso jau yra prisidauginę nosies gleivinėje. Būna, kad vienodus požymius jaučia keli vienos šeimos nariai, nors tik vieno jų testas teigiamas. Taip gali nutikti ir dėl netinkamo testo atlikimo, tačiau svarbu suprasti, kad jeigu bent vienam žmogui testas parodo koronavirusą, o kitiems pasireiškia panašūs negalavimai, tačiau testai neigiami – labai tikėtina, kad serga visi kartu gyvenantys šeimos nariai“, – komentuoja J. Dūdienė.
Testai yra jautrūs klaidoms
Vaistininkai pastebi, kad šį rudenį savikontrolės greitųjų antigenų testų vaistinėse parduodama daugiau nei pernai. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad per lapkritį testų paklausa „Gintarinės vaistinės“ tinkle išaugo 125 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o spalį buvo du kartus didesnė nei 2022 m. tą patį mėnesį.
„Pastebime, kad žmonės vis dažniau testus įsigyja vos pajutę gerklės skausmą, slogą ar kosulį, taip pat jei jų artimoje aplinkoje atsirado sergančiųjų peršalimo ligomis – tuomet testą dažnai norima atlikti dėl saugumo ir ramybės. Taip pat daugiau tokių asmenų, kurie įsigyja ne po vieną, o po kelis savikontrolės testus, motyvuodami, kad iš pirmo karto testas gali nieko neparodyti, nes dar tik ligos pradžia, tad vėliau norės testą kartoti“, – sako L. Vanagaitė.
Gydytoja J. Dūdienė sako, kad savikontrolės testai yra labai jautrūs tam tikroms galimoms jų atlikimo klaidoms. Pavyzdžiui, retas žino, kad prieš atliekant testą reikėtų praplauti jūros vandeniu ir išsipūsti nosį, palaukti bent keletą minučių ir tik tuomet atlikti testą.
„Taip pat reikėtų neskubėti. Kai kuriems žmonėms į nosį kišamas pagaliukas sukelia itin nemalonius pojūčius, tačiau vertėtų kiek įmanoma labiau pakentėti, kad gautume kuo daugiau testui reikalingos medžiagos. Negalima pagaliuko tiesiog įkišti ir ištraukti – tam reikėtų skirti 5-10 sekundžių“, – aiškina ji.
Labai svarbu atidžiai perskaityti testo instrukcijas, nes skirtingi gamintojai nurodo ir skirtingas jo atlikimo sąlygas. Pavyzdžiui, gali skirtis nurodymai, kiek lašiukų reikėtų sulašinti į testo konteinerį, – svarbu, kad jų nebūtų per daug arba per mažai. Tas pats galioja ir atsakymo laukimo periodui – vieni gamintojai prašo laukti 5-10 min., kiti nurodo net iki 15 min. laukimo laiką.
„Žinoma, jei per pirmąsias minutes ar sekundes atsiranda kontrolinė ir testo rezultato juostelės, akivaizdu, kad testas yra teigiamas. Tačiau gali būti ir taip, kad pirmąsias minutes matysis tik kontrolinė juostelė – tokiu atveju negalima galvoti, kad testas neigiamas, vertėtų išlaukti visą gamintojo nurodytą laiką ir tuomet tikrinti rezultatą.
Ypatingai siūloma turėti namuose ir pajutus pirmuosius bet kokius peršalimo simptomus atlikti greituosius COVID testus asmenims, turintiems rizikos veiksnių sirgti sunkesne COVID-19 ligos forma – tai žmonės, turintys bet kokią lėtinę ligą, turintys antsvorio, rūkantys, neseniai pagimdžiusios moterys, vyresnio amžiaus asmenys. Tai aktualu todėl, kad jau turime antivirusinį gydymą, kuris yra veiksmingas, pradėjus vartoti tabletes per pirmąsias penkias dienas nuo COVID požymių pradžios. Tas pats pasakytina ir apie greituosius testus gripo virusui nustatyti – aktualu, ypač karščiuojant virš 38 C. Juolab kai nuo gripo antivirusinis gydymas taip pat taikomas jau seniai ir žinomas efektyvus vaisto poveikis paskyrus pirmosiomis gripo infekcijos dienomis“, – sako J. Dūdienė.
Jei savikontrolės testai neigiami, o žmogus žūtbūt nori įsitikinti, ar tikrai neserga koronavirusu, gydytoja siūlo atlikti PGR testą gydymo įstaigoje. O tie, kam reikia įrodymų apie persirgtą ligą, praėjus 3-4 savaitėms po ligos gali atlikti antikūnų tyrimą.
Ragina prisiminti kaukių dėvėjimą
Pasak vaistininkės L. Vanagaitės, nepriklausomai nuo to, ar savikontrolės testas yra teigiamas, ar neigiamas, pajutus bet kokius peršalimo simptomus svarbu likti namuose, į darželius bei mokyklas nevesti sunegalavusių vaikų, nepriiminėti namuose svečių. Gavusieji teigiamą savikontrolės testo rezultatą turėtų registruotis pas šeimos gydytoją, kuris įvertins padėtį ir spręs, kokį gydymą skirti.
„Koronaviruso simptomams mažinti paprastai tinka tie patys preparatai, kaip ir peršalimo ar gripo. Jei žmogus tikrai žino, jog serga COVID-19, papildomai jis gali vartoti cinką bei vitaminus C ir D, nes šios medžiagos gali palengvinti ligos eigą. Svarbu nepamiršti apsaugos taisyklių: kruopščiai, ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių, plauti rankas arba jas dezinfekuoti, dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas“, – vardija L. Vanagaitė.
Savo ruožtu šeimos gydytoja J. Dūdienė primena, kad kaukių dėvėjimas, kai žmogui su net menkais peršalimo požymiais būtina eiti į viešas vietas, yra labai sveikintinas dalykas – taip saugodami vieni kitus stabdome visų virusų plitimą ir galime turėti mažesnę susirgimų bangą. Vis tik efektyviausia priemonė, apsauganti nuo sunkaus sirgimo COVID-19 ar gripu, bei jų komplikacijų, yra skiepai.
