Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, jog Seimo narys Petras Gražulis savo veiksmu – sąmoningu balsavimu už kitą Seimo narį – šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, nusprendė Petro Gražulio Seimo nario mandato panaikinimo klausimą Seimo posėdyje svarstyti gruodžio 18 d. 14 val. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė – 6.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen posėdyje supažindino Seimo narius su KT 2023 m. gruodžio 5 d. išvada.
Seimo vadovė atkreipė dėmes į tai, kad Seime KT išvados nesvarstomos ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. „Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtose išvadose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas“, − sakė Seimo Pirmininkė.
KT savo išvadoje pažymi, kad Seimo narių asmeniškas balsavimas Seimo posėdyje priimant atitinkamą teisės aktą yra esminis būdas išreikšti Seimo, kaip Tautos atstovybės, valią ir vienas iš pagrindinių būdų išreikšti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, valią vykdant Seimo nario pareigas. „Taigi net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią ir trukdo Seimui deramai vykdyti jo konstitucinę priedermę, lemia Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų pažeidimą“, −pabrėžiama KT išvadoje.
Seimas kitu pagrindu jau yra paskyręs P. Gražulio Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo datą – gruodžio 19 d. 10.10 val. Antrasis apkaltos procesas yra pradėtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Petras Gražulis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo).
KT sprendimas vėl grindžiamas „konstitucinėmis dvasiomis“?
Nors KT sprendimas P. Gražulio apkaltai suteikė „teisinio svorio“, tačiau ne visiems jis atrodo pakankamai pagrįstas. Tikrovė tokia, kad nei vaizdo kamerų įrašai, ne liudininkų parodymai, nei speciali ekspertų grupė neįrodė ir nepatvirtino, kad P. Gražulis iš ties balsavo už kitą Seimo narį – Liną Jonauską. Visi kaltinimai remiasi prielaidomis todėl ir palydimi žodeliais – „galimai“, „galėjo balsuoti“, „atliko nenustatytus veiksmus“ ir panašiais.
„Susidaro įspūdis, kad Konstitucinis teismas išvadą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo vėl pagrindė ne abejonių nekeliančiais įrodymais o garsiosiomis „konstitucinėmis dvasiomis“.
„Teismai privalo remtis ne prielaidomis, o faktiniais įrodymais. Tariamoji nuosaka, ypač tokiose bylose, netinka. Jeigu KT viešai pasirėmė prielaidomis, tai yra labai blogai, nes tokios intitucijos argumentai privalo turėti net didesnę įrodomąją vertę negu pateikiami bendrosios praktikos teismų“, – sakė KT sprendimą dėl P. Gražulio 77.lt portalui komentavęs teisininkas prof. dr. Saulius Arlauskas.
„Kvalifikuoti priesaikos sulaužymą galima tik įrodžius tokios veiklos ar veikimo faktą, o ne apeliuojant į rezultatą. KT to įrodyti nesugebėjo, todėl išvadas padarė remdamasis hipoteze, kas, kaip minėjau, nėra teisinga. Dabar sukuriamas precedentas kitose politinėse bylose teismams elgtis analogiškai. Tokiems procesams kelias buvo uždarytas prezidento Rolando Pakso byloje, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasisakė, kad priimant sprendimus prielaidomis vadovautis negalima. Dabar tas kelias vėl tampa atviras, nebent KT viešai pakomentuos ir paaiškins tokio savo sprendimo priežastis,“ – teigė teisininkas.
