2024 metais dešimtą kartą bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) prašo siūlyti asmenis vertus dovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą.
Šis apdovanojimas skiriamas: terminų žodynų, kitų lietuviškos terminijos šaltinių rengėjams; terminų žodynų, mokslinės ir mokomosios literatūros redaktoriams; visuomenei skirtų kalbinių renginių rengėjams ir šviečiamųjų priemonių rengėjams (žr. apdovanojimo skyrimo nuostatus).
Apdovanojimų vertus asmenis galima siūlyti iki 2024 m. sausio 12 d. Siūlant VLKK būtina pateikti šiuos raštus: pagrįstą pasiūlymą (pasiūlymus), glaustą siūlomo asmens gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą ir svarbiausių jo darbų, už kuriuos siūloma skirti apdovanojimą, sąrašą.
Dokumentus reikia pateikti adresu: Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius, arba siųsti el. paštu vilija.ragaisiene@vlkk.lt.
2015–2023 m. įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą:
2015 m.
Geriausiai suredaguotų aukštųjų mokyklų vadovėlių redaktoriai:
• Teresė Valiuvienė ir Indrė Makauskaitė (Vilniaus dailės akademijos leidykla);
• Irena Bubnytė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai);
• Eulialija Stankevičienė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija);
• Jolanta Storpirštienė (Vilniaus universiteto leidykla);
• Pranas Dastikas (po mirties; Kauno technologijos universiteto leidykla „Technologija“).
2016 m.
• prof. habil. dr. Vilius Palenskis, doc. dr. Vytautas Valiukėnas, dr. Valerijonas Žalkauskas, prof. habil. dr. Pranas Juozas Žilinskas – už lietuviškos tiksliųjų mokslų terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą;
• Rita Trakymienė – už žodyno „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 1–5 t., 2006–2014 m.) koncepcijos ir metodikos sukūrimą ir visų tomų redagavimą;
• Augenija Julė Kasparevičienė – už lietuvių kalbos puoselėjamąją veiklą Šakių rajono savivaldybėje.
2017 m.
• prof. dr. Valentina Dagienė, doc. dr. Gintautas Grigas, dr. Tatjana Jevsikova – už lietuviškos kompiuterijos srities terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą;
• Aldona Kaluinienė – už mokslinių ir taikomųjų kalbotyros darbų redagavimą;
• Vytautė Šmaižytė – už ilgametį Nacionalinio diktanto konkurso rengimą.
2018 m.
• prof. habil. dr. Algirdas Smilgevičius – už lietuviškos elektrotechnikos terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą;
• Eugenijus Simonas Kisinas – už lietuviškos karybos terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą;
• prof. dr. Aurelija Žvirblienė, prof. habil. dr. Rūta Dubakienė, prof. habil. dr. Vytas Antanas Tamošiūnas – už lietuviškos imunologijos ir alergologijos terminijos kūrimą;
• Rita Urnėžiūtė, Inga Mataitytė – už ilgametį darbą „Gimtosios kalbos“ žurnale puoselėjant lietuvių kalbą ir šviečiant visuomenę kalbos klausimais;
• Sigitas Birgelis – už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje, visuomenei skirtų kultūrinių ir literatūrinių renginių rengimą.
2019 m.
• habil. dr. Mečislovas Žalakevičius ir Irena Žalakevičienė – už „Paukščių pavadinimų žodyno“ sudarymą;
• Alvida Gedaminskienė – už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą, pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą;
• Birutė Goberienė – už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių rengimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą.
2020 m.
• prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas – už „Mechanikos terminų žodyno“ sudarymą;
• Juozas Žitkauskas – už gimtosios kalbos ir gimtosios tarmės puoselėjimą, aktyvią šviečiamąją veiklą;
• Aldona Pauliukaitienė – už lietuvių kalbos puoselėjimą, kalbos populiarinamąją veiklą, telkiančią ir vienijančią Jurbarko krašto žmones;
• Miša Jakobas – už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą.
2021 m.
• prof. dr. Ernestas Kutorga – už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“;
• Rytas Tamašauskas – už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai.
2022 m.
• Vidas Garliauskas – už lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinę veiklą ir pastangas plėsti mokinių kultūrinį akiratį ir kūrybingumą;
• Birutė Žindžiūtė-Michelini – už lietuvių kalbos puoselėjimą, ilgametę ir nuoseklią lituanistinę veiklą;
• autorių kolektyvas (prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas (mokslinis redaktorius), prof. dr. Dovilė Krupickaitė (atsakingoji redaktorė), prof. dr. Giedrė Beconytė, prof. dr. Donatas Burneika, prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, prof. dr. Vidmantas Daugirdas, doc. dr. Marytė Dumbliauskienė, dr. Margarita Jankauskaitė, dr. Darius Jarmalavičius, Genovaitė Kynė, dr. Edis Kriaučiūnas, prof. dr. Jurgita Mačiulytė, doc. dr. Albinas Pilipaitis, doc. dr. Donatas Pupienis, prof. dr. Egidijus Rimkus, doc. dr. Gintaras Stankūnavičius, doc. dr. Rasa Šimanauskienė, doc. dr. Rolandas Tučas, prof. dr. Gintaras Valiuškevičius, prof. dr. Darijus Veteikis, doc. dr. Jonas Volungevičius) – už „Aiškinamojo geografijos terminų žodyno“ parengimą.
2023 m.
• doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas – už visuomenei skirtų kalbinių renginių rengimąir šviečiamąją veiklą, lietuvių kalbos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje;
• doc. dr. Zigmantas Gudžinskas – už lietuviškos gamtos mokslų srities terminijos kūrimą ir sklaidą.
Mano nuomone, verčiausias kandidatas yra Audrius Valotka.
Nors tai jo pareigos, bet jis padarė daugiau, negu įeina į jo pareigas. Už drąsą irgi apdovanojama.
Tai kas vis tik pavaizduota apdovanojime? Sraigė? Kur ji? Kodėl? Sraigės lėtos, uždaros. Sraigės yra kenkėjos! Apie vieno vnt. kainą pasiteirauti nedrįstu. Vajetau, juk tikrai pasaulio pabaiga atėjo.