Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį tiek gruodžio 3-ąją minimą Tarptautinę neįgaliųjų dieną, tiek kitomis dienomis. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos?
Draudimas valstybės lėšomis
Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos, kad galėtų naudotis visomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis medicinos paslaugomis.
Neįgaliam žmogui dažniausiai reikalinga nuolatinė pagalba, todėl valstybės lėšomis gali būti draudžiamas ir vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantis ar nuolat prižiūrintis namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas, arba žmogų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis (teismo sprendimu).
Kompensuojamieji vaistai
Vaistų prieinamumas, kai jų reikia, labai svarbus. Taigi vaistai gydyti įvairioms ligoms (onkologinėms ligoms, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, epilepsijai, astmai, šizofrenijai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams, kt.) yra kompensuojami 100 proc. bazinės kainos.
Preliminariais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šiais metais iki gruodžio vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) buvo kompensuoti 224,6 tūkst. neįgaliųjų. Tam prireikė daugiau nei 202 mln. eurų iš PSDF. Per šį laikotarpį vienam neįgaliam ligoniui buvo kompensuota vaistų ir MPP vidutiniškai už 900 eurų.
Neįgaliems žmonėms, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų, taip pat gali būti padengiama paciento priemoka už išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.Preliminarūs VLK skaičiavimai rodo, kad per šiuos metus iš valstybės biudžeto jau apmokėta daugiau kaip 11 mln. eurų paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir MPP, išrašytus mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems.
Klausos aparatai
Gydytojui specialistui klausos sutrikimų turinčiam apdraustajam paskyrus klausos aparatą, atsižvelgiant į žmogaus neprigirdėjimo laipsnį pritaikomi ir ligonių kasų apmokami 4 tipų klausos aparatai vaikams, 5 tipų – suaugusiesiems. PSDF lėšomis 100 proc. kompensuojamą klausos aparatą pagal medicinines indikacijas gali skirti gydytojas otorinolaringologas. Už klausos aparatą, priklausomai nuo jo tipo, iš PSDF gali būti kompensuojama iki 583 eurų.
Pastaraisiais metais klausos aparatų finansavimas iš PSDF išaugo net 3 kartus – nuo 2,5 mln. iki daugiau nei 7 mln. eurų. Įprastai išduodama apie 8 tūkst. klausos aparatų per metus, tačiau šiemet jų skaičius gali viršyti 20 tūkst. vienetų. Kitąmet numatoma didinti kai kurių klausos aparatų, skirtų suaugusiesiems, bazines kainas.
Klausos implantai
Kai klausos pažeidimas sunkus ar labai sunkus, vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems gali būti skiriami klausos implantai. Jų skyrimo būtinybę įvertina Santaros arba Kauno klinikų gydytojų konsiliumas, o siuntimą konsultuotis dėl implantavimo šiose įstaigose išduoda šeimos gydytojas ar gydytojas otorinolaringologas. Konsiliumui rekomendavus implantaciją, implantų įsigijimo išlaidų kompensavimu pasirūpina klinika – ligoniui pačiam to daryti nereikia.
Iš PSDF kompensuojami 3 tipų klausos implantai: kochleariniai, BAHA įsriegiamieji kauliniai ir vidurinės ausies klausos sistemos. Bet kurios rūšies klausos implanto bazinė kaina kompensuojama kiekvienai ausiai tik vieną kartą. Jų atsarginio procesoriaus įsigijimas gali būti kompensuojamos kas 5 metus. Dėl medicininių priežasčių žmogui pašalinus klausos implantą, gali būti kompensuojamas klausos implantas kitai ausiai. Iš viso gali būti skiriama iki 2 klausos implantų.
Didesnė suma už akinių lęšius
Akinių lęšiai gali būti kompensuojami bet kurio amžiaus pacientams, jeigu gydytojas oftalmologas nustato, kad geriau reginčios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų. Pirmiausia būtina kreiptis į akių gydytoją. Jis išrašo siuntimą, su kuriuo reikia kreiptis į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su ligonių kasa.
Didelių regos sutrikimų turintys pacientai šiemet sulaukė geros žinios – padidėjus kompensuojamųjų akinių lęšių bazinėms kainoms, galimybe įsigyti būtinus kompensuojamuosius lęšius gali pasinaudoti daugiau žmonių. Šiuo metu paprastųjų akinių lęšių (kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms) kompensuojamoji suma siekia 95 eurus, o sudėtingųjų akinių lęšių (kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos) – 148 eurus.
Vaikams pagal gydytojų siuntimą akinių lęšiai gali būti kompensuojami kartą per 1 metus, suaugusiems – kartą per 2 metus.
Kitos ortopedijos techninės priemonės (OTP)
Ortopedijos techninės priemonės (OTP), jų gamyba ir pritaikymas – neįgaliesiems itin svarbi PSDF kompensuojama sveikatos priežiūros paslaugų ir prekių grupė. OTP priskiriami įvairių kūno dalių protezai, individualiai ar serijiniu būdu gaminami įtvarai ir ortopedinė avalynė, batų įdėklai, kt.
Viena iš labai reikalingų OTP yra galūnių protezai. Nesant galūnės, ją praradus dėl įgimtų arba įgytų periferinės kraujotakos, kaulų infekcinių ligų, traumų, kaulų navikų, protezai gali grąžinti visą arba dalį gebėjimo savarankiškai judėti, gyventi ir dirbti. Ligonių kasos kompensuoja šias priemones, pavyzdžiui, po galūnės amputacijos apmoka plaštakos, dilbio, žasto, blauzdos, šlaunies, dubens dalies protezų gamybą ir pritaikymą.
Iš PSDF galūnių protezai apmokami vidutiniškai 1 000 neįgaliųjų (pagaminama ir išduodama apie 1 200 galūnių protezų) per metus. Šiemet galūnių protezų išlaidoms kompensuoti jau skirta daugiau kaip 5,5 mln. eurų iš PSDF (2022 m. – 4,1 mln. eurų).
