Lapkričio 24 dieną, kai Vilniuje Konstitucijos prospekte rikiavosi sunkioji ir modernioji karinė technika šventiniam Lietuvos kariuomenės 105 –ųjų įkūrimo metinių paradui, tą pačią dieną nuo pat ryto Šilalės kultūros centre (ŠKC) vyko Žemaitijos regiono tautinių kostiumų teorinis ir praktinis seminaras. Pranešėjai ant stalų, ir pianino išrikiavo lengvesnius, bet nemažiau svarbius tautinės, valstybinės galios atributus – atvežtus tautinius drabužius ar jų dalis demonstravimui.
Vėliau, 17-ąją valandą vyko Kultūros ministerijos premijos už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą įteikimas Šilalės Kultūros Centrui.
Vakare 20 val. Ta proga vyko ir Žemaitijos regioninė etnokultūros naktis kur šokėjai ir muzikantai iš Šilalės, Tauragės, Mažeikių, Telšių, Plungės, Palangos, Šiaulių, Radviliškio linksminosi iš širdies po prakaitu skirtingų melodijų ritmu kartojosi ar mokėsi liaudies šokių.
Kas dalyvavo visose trijose šios dienos renginių dalyse pajuto pasididžiavimą ir pagarbą Šilalės rajono kultūros centro, jo filialų darbuotojų darbui. Už ką, pelnytai pagerbti Kultūros centro vadovai – Irmina Kėblienė, Antanas Kazlauskas, meno kolektyvų vadovai ir visa Šilalės rajono etninės kultūros veiklos bendruomenė. Kurios, kai kurios veiklos (tradicinės etnokultūrinės stovyklos, tautodailės plenerai, tradicinių šokių naktišokiai) seniai išėjo už rajono ribų – judina visa Žemaitiją, kaip matome geros bangos ir garsas pasiekia kitus Lietuvos kampelius bei Vilnių.
Taigi, galime kartu prisiminti, kad tautinis drabužis mūsų vidinės būsenos, išorinė išraiška – tautos, valstybės reprezentavimo viena iš formų, kiekvieno iš mūsų asmeninė ir kolektyvinė vėliava. Apie tai gal pakalbėsime plačiau kitą kartą.
Čia norisi prisiminti, kad pasisemti žinių apie XIX–XX a. pr. žemaičių tautinius kostiumus atvyko iš įvairiausių Žemaitijos kampelių. Dalyvavo ir kitų regionų sertifikuoti meistrai, norintys geriau išmanyti Žemaitijos drabužio komplektavimo ir siuvimo subtilybes.
Seminare ryškius spalvotus moterų ir vyrų drabužius pristatė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies skyriaus vedėja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, dailininkė dizainerė, sertifikuota tautinių kostiumų kūrėja Diana Tomkuvienė.
Apie Žemaitijos aprangą ir tradicijas pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė (kultūrologė) Aldona Kuprelytė. Jau gerą dešimtmetį besisukanti Platelių amatų centro veikloje.
Seminare aktyviai dalyvavo ir kitos žemaitiško drabužio žinovės Zita Baniulaitytė, Zita Pauliukienė. Man asmeniškai ir kitiems dalyvavusiems vyrams patiko ne tik spalvoti, ryškūs moteriški drabužiai, bet ir kuklesni skoningi vyriški drabužiai, jų dėvėsenos pavyzdžiai.
Po seminaro vyko gili diskusija, ką dar reikia nuveikti, kad tautinis drabužis būtu lengviau prieinamas visuomenei? Buvo įvardinta, kad trūksta daugiau išsamių katalogų iš Lietuvos muziejuose saugomų fondų, kad būtų skiriamas didesnis valstybės dėmesys tautinio kostiumo specialistų mokymui, kad deramai būtu atlyginama audėjams už originalų darbą, atskirai vertinant nuo siuvėjų darbo.
Pranešėjai ir klausytojai pasikrovę naujų sumanymų, išsipasakoję rūpesčius, bei padėkoję LNK centro darbuotojams už reikalingą priemonę išskubėjo namo.
Pavakaryje prasidėjo ilgai laukta Kultūros ministerijos premijos už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą įteikimo Šilalės kultūros centrui iškilmės.
Vyko didžiulė meninė programa. Pasirodė didelė dalis įvairių meno kolektyvų – šokėjų, dainininkų, muzikantų, solistų, choristų. Šilalės bendruomenę pasveiko kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, LR Seimo narys Jonas Gudauskas ir kt. Nuo Šilalės rajono savivaldybės sveikinimo žodį tarė, tautiniais drabužiais pasipuošęs ir meninėje programoje dalyvavęs Šilalės meras Tadas Bartkus. Jis taip pat perdavė Šilalės rajono savivaldybės piniginę 3,5 tūkstančio eurų premiją.
Šia gražia proga teko sveikinimo žodį tarti nuo Etninės kultūros globos tarybos, Žemaitijos regioninės tarybos. Nes kasmet tenka dalyvauti viename, kitame Šilalės kultūros centro su partneriais organizuojamame renginyje.
Prie žodinių sveikinimų pridėjome ir pagarsinome dovanas – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus meniškus leidinius bei Šilalės kraštiečių draugijos Vilniuje adventinį edukacinį kalendorių. Sveikintojų eilė nusidriekė ilga. Po šventinės dalies nusipaveikslavę, prie kavos pabendravę, pasidžiaugę išskubėjo į namus.
Kaip jau užsiminta, kas liko ir trečioje renginio dalyje – naktišokiuose, patyrė visos, šios ypatingos Šilalės kraštui, Žemaitijai dienos atgaivą. Vakaronės pradžioje, jau pakeitusi trečią drabužį susirinkusius pasveikino Šilalės kultūros centro vadovė Irmina Keblienė, kuri palinkėjo geros nuotaikos ir bendrystės. Muzikantai keitė muzikantus, šokėjai, šokėjus visi linksminosi iš širdies.
Su kolegomis prasitarėme, kad šios ypatingos dienos renginiuose dalyvavo regis penki Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai. Kurie patys būdami vedliai atskirose etninės kultūros puoselėjimo veiklose, gali nuoširdžiai pasidalinti savo sektinais patyrimais su visos Žemaitijos regioninės Tarybos nariais ir kitų regionų atstovais.
Regis visų mūsų bendras siekis, kad visa Lietuva būtu aukštos kultūros šalis, tautiškai ir pilietiškai atspari išorės grėsmėms ir vidinei apatijai, susitelkusi, veikli ir atsakinga už savo valstybės ateitį.
Vertėjų sąjungos Bičiulių premija skirta Lenkijos institutui Vilniuje
– diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/verteju-sajungos-biciuliu-premija-skirta-lenkijos-institutui-vilniuje-1150149
Manau, kad Šilalės centras nusipelnė premijos. Bet premijos nusipelnė ir Rimdžiūnų, Pelesos ir kitos lietuvių bendruomenės, kurios dabar gyvena lietuvių kalbos draudimo sąlygomis- lietuviškos mokyklos ir lietuviški kultūros centrai Baltarusios valdžios uždaryti…