Materialinės gyvenimo sąlygos Lietuvos savivaldybėse gerėja – nuo 2013 m. iki 2021 m. materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis pakilo daugiau nei 137 proc., parodė Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finansų ministerija parengtas Gyvenimo kokybės indeksas. Nors geriausiomis materialinėmis gyvenimo sąlygomis gali pasigirti didžiųjų miestų savivaldybės, teigiamų pokyčių galima pamatyti ir kitose Lietuvos savivaldybėse, kurios aktyviai dirba pritraukdamos investicijas.

„Materialinės gyvenimo sąlygos yra svarbiausias veiksnys gyventojams vertinant savo gyvenimo kokybę. Geras materialines sąlygas labiausiai užtikrina aukštas darbo užmokestis. Jei gyventojai neturės pajamų šaltinio, negalės susirasti darbo arba darbo užmokestis bus toks menkas, kad nesuteiks galimybių patenkinti šeimos poreikius, tuomet net ir labai kokybiškai išvystyta infrastruktūra, švietimo bei sveikatos paslaugos bus gyventojams mažai reikšmingi, nes dominuos kiti prioritetai“, – komentuoja CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertas Viktoras Sirvydis.

Aukščiausias materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 m. yra Vilniuje – čia šis gyvenimo kokybės rodiklis siekia 0,39, taip pat Kauno mieste ir rajone – po 0,35, Vilniaus r. – 0,34, Klaipėdos r. – 0,33, Trakų r., Klaipėdos m. ir Birštone – po 0,32. Tuo metu žemiausias materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis yra Kalvarijos, Zarasų r., Lazdijų r. (po 0,21) bei Vilkaviškio r. (0,22) savivaldybėse.

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo nestebina, kad pirmauja Vilniaus savivaldybė, kurioje koncentruojasi didžiausios pajamos, daug stambių įmonių, bei dideli regioniniai centrai su išvystyta pramone – Kaunas ir Klaipėda.

„Šie trys miestai sėkmingai kuria palankią ekonominę aplinką, kurią veikia gera geografinė padėtis. Mažosios savivaldybės dažniausiai to neturi, tad joms negalima būti pasyvioms. Reikia pačioms imtis naudingų ekonominių sprendimų ir stengtis pritraukti investicijas, o tuo pačiu ir didesnes pajamas, lemiančias gerėjančią situaciją. Tik taip Lietuvoje atsiras, ir jau atsiranda, nauji ekonominiai centrai, apie kuriuos prieš dešimtmetį nebūtume pagalvoję“, – sako M. Dubnikovas.

Galimybes turi visos savivaldybės

Pasak CPVA eksperto, vertinant savivaldybių gyvenimo kokybę ir materialines gyvenimo sąlygas, jos pagal ekonominius-socialinius bei geografinius rodiklius buvo suskirstytos į 4 klasterius: didieji miestai, kurortai, kaimiškosios savivaldybės bei kitos savivaldybės.

„Savivaldybės savo dydžiu, gyventojų skaičiumi bei dominuojančiomis veiklos sritimis yra skirtingos, tad jų visų lyginimas tarpusavyje nebūtų tikslus“, – sako V. Sirvydis.

Labiausiai materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis nuo 2013 m. iki 2021 m. pakilo kaimiškose savivaldybėse – 147,5 proc., kurortuose  – 133,5 proc., kitose savivaldybėse – 132,3 proc., didžiuosiuose miestuose – 106 proc.

M. Dubnikovo nuomone, didelę įtaką situacijos pokyčiams kaimiškose, kurortų ir kitose savivaldybėse padarė COVID-19 pandemija, kuomet atsirado nuotolinis darbas. Darbuotojai, galintys dirbti nuotoliu, nebeapsiribojo vien miestais, o ėmė ieškoti kitų vietų regionuose, kitose savivaldybėse, kur gyvenimo sąlygos jiems atrodė patrauklios.

„Tai itin ryškiai buvo matoma Skandinavijoje, ypač Švedijoje, kur, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainos regionuose kilo, o centrinėje dalyje liko tokios pačios ar net mažėjo. Lietuva, kuri tampa pakankamai turtinga šalimi, irgi juda link to, kad žmonės, galintys dirbti nuotoliu, ieško galimybių regionuose. Decentralizacija šalies mastu jau vyksta ir regionai taps tik populiaresni“, – teigia jis.

Pasak ekonomisto, labai svarbu, kad netaptume vieno ar dviejų miestų valstybe, kaip kad Latvija ir Estija, nuėjusios tuo keliu ir praktiškai visas investicijas sukoncentravusios 1-2 miestuose. Tam reikia, kad savivaldybės atvertų duris investicijoms, kurios didina gaunamas pajamas, šios augina atlyginimus, atlyginimai „maitina“ įvairių paslaugų sektorių, didėja verslumas, gerėja gyvenimo sąlygos.

„Galimybę pasigerinti materialines gyvenimo sąlygas turi bet kuri savivaldybė. Lietuvoje jau matome labai daug gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Tauragė, Akmenė, Ukmergė. Savivaldybės juda pirmyn, ir jei pokyčiai nesustos, „rizikuojame“ gyventi kaip Šveicarijoje. Turime visus reikiamus komponentus: žmones, kurie nori dirbti, gerą geografinę padėtį, pakankamai žemės plotų investicijoms, žaliąją energetiką. Svarbų vaidmenį situacijos gerėjime vaidina ir gyventojai, kurie turėtų aktyviau reikalauti pokyčių, jei jų gyvenamojoje aplinkoje tokie nevyksta“, – sako M. Dubnikovas.

Materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksą sudaro tokie rodikliai, kaip vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, užimtų gyventojų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, gyvenamasis fondas – naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui, asmenų (šeimų), buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, renovuotų daugiabučių dalis.