UNESCO Generalinės konferencijos 42-osios sesijos metu Paryžiuje paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtrauktos 53 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbios datos.
Į šį sąrašą taip pat pateko Lietuvos sukaktis, teikta palaikant Estijai, Latvijai ir Lenkijai: kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) 150-osios gimimo metinės, kurios Lietuvoje ir pasaulyje bus plačiai minimos 2025 m.
Be šios Lietuvai reikšmingos sukakties į 2024–2025 m. UNESCO sąrašą taip pat įtrauktos žinomų asmenybių sukaktys:
filosofo Imanuelio Kanto 300-osios gimimo metinės (Vokietija), dainininko, dainų autoriaus ir aktoriaus Šarlio Aznavuro 100-osios gimimo metinės (Prancūzija), gimnastės Ninos Bočarovos 100-osios gimimo metinės (Ukraina); įvykių ar institucijų įkūrimo datos: pirmosios spausdintos knygos latvių kalba 500-osios metinės (Latvija), turkų kalbų kompendiumo/ žodyno Dīwān Lughāt al-Turk 950-osios metinės (Turkija) ir kt.
Kas dvejus metus skelbdama minimų datų sąrašą, UNESCO prisideda prie pasaulinės ar regioninės reikšmės įžymių asmenybių, svarbių jubiliejinių įvykių ar kt. sukakčių garsinimo.
Minimos datos glaudžiai siejasi su UNESCO vertybėmis ir siekiais švietimo, mokslo, kultūros, socialinių ir humanitarinių mokslų bei žinių ir komunikacijos srityse, skatina toleranciją, taiką, kultūrų dialogą, pagarbą žmogaus teisėms.
Valstybės narės, pateikdamos kandidatūras minimų datų sąrašui, įsipareigoja rengti toms sukaktims skirtus paminėjimo renginius.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – ryški Lietuvos ir Europos dailės istorijos dalis, neeilinė asmenybė, apdovanota kompozitoriaus, tapytojo, rašytojo ir fotografo gabumais.
M. K. Čiurlionis gyveno ir kūrė XX a. sandūroje, formuojantis naujiems meno judėjimams.
Visą savo gyvenimą skyrė menui, ieškojo atsakymų į universalius žmogaus būties klausimus.
Čiurlionis išrado savitą ritminį, struktūrinį meno ir muzikos sintezės metodą, tapdamas vienu iš abstrakčiojo meno judėjimo pradininkų Europoje.
Jo kūryba spinduliuoja universalumo, kultūrinio ir religinio sinkretizmo bei humanizmo sumanymais.
Savo kūryba prisidėjo prie simbolizmo ir art nouveau krypčių mene plėtotės. Jo darbai padarė didelę įtaką šiuolaikinei Lietuvos kultūrai.
Čiurlionio muzikinis palikimas – simfoninės, chorinės kompozicijos ir muzika fortepijonui. Jo muzikiniuose kūriniuose slypi vėlyvojo romantizmo elementai ir įtaigi raiška.
Čiurlionis paliko apie 300 paveikslų, 700 eskizų, piešinių ir grafikos darbų, per 200 natų: simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, muziką fortepijonui, chorui ir vargonams; parašė straipsnių apie muziką ir meną.
Dauguma jo paveikslų saugomi M.K. Nacionaliniame Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Ruošiantis artėjančiam M. K. Čiurlionio 150-mečio jubiliejui, tarpinstitucinė darbo grupė prie Kultūros ministerijos parengė sukakties minėjimo programos projektą, į kurį įtrauktos įvairios su menininko kultūriniu paveldu susijusios atminimo įamžinimo, mokslinių tyrimų bei leidybos, komunikacijos, meno sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje, edukacijos bei jaunimui skirtos priemonės.
Minėjimo programa, kurią tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bus finansuojama iš Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšų 2024–2025 m.
Iki šiol į UNESCO sukakčių sąrašą jau buvo įrašyta 13 Lietuvos minimų datų.
UNESCO kartu su Lietuva 1997–2023 m. minėjo: Martyno Mažvydo katekizmo išleidimo 450-ąsias, Adomo Mickevičiaus 200-ąsias gimimo, Ignoto Domeikos 200-ąsias gimimo, Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-ąsias, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties, Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo, Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo, Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo, Juozapo Čechavičiaus 200-ąsias gimimo, Stanislovo Moniuškos 200-ąsias gimimo, Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) 300-ąsias gimimo, Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės 100-ąsias gimimo ir Vilniaus m. paminėjimo 700-ąsias metines.
