Avių augintojai atviri – dažnėjantys vilkų išpuoliai gyvulių bandose tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje vilkų skaičius auga.

Ūkininkai toliau priversti skaičiuoti nuostolius, juos neramina tai, kad vilkų šeimų šalyje daugėja.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė spalio 20 d. dalyvavusi Vokietijos ūkininkų asociacijos rengtame bendrame susitikime su kolegomis iš Prancūzijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos, apgailestauja, kad pagal vilkų daromos žalos mastą Lietuva išsiskiria kaip lyderė tarp kitų ES narių.

Lyderiai pagal žalos skaičių

Diskusijoje su ES ūkininkų atstovais dalyvavusi LAAA vadovė G. Kisielienė pripažįsta, kad iš visos ES Lietuva išsiskiria didžiausiu vilkų skaičiumi.

Pasak jos, nors Prancūzija yra 10 kartų didesnė už Lietuvą turi viso labo 1 100 vilkų, Švedija – 460, Suomija – 400 vilkų, Čekija – 150–200 vilkų.

„Lietuva turi mažiausiai 91 vilkų šeimą, t. y. perskaičiavus vilkų skaičių (91*8=728), įskaitant vienišius iki 2023 metų vados, plius prieaugis 91*3,75=341,visa populiacija būtų ne mažiau 1 069 vilkų!, – skaičiuoja G. Kisielienė.

– Prancūzija yra maždaug dešimt kartų didesnė už Lietuvą ir turi tiek pat vilkų kaip mes. Prancūzų ūkininkai jau mato problemą dėl vilkų daromos žalos, o mūsų politikai – ne.

Tai labai stebina. Mes esame tarp lyderių pagal vilkų gausą ir sudraskytų ūkinių gyvulių skaičių.“

Žalą registruoja ne visi

Aplinkos ministerija (AM) teigia, kad vilkų daroma žala išlieka panaši.

Iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 112 908 eurų, iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 eurų, 2021 m. – 100 401 euras kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

Tačiau LAAA vadovė pažymėjo, kad ne visi ūkininkai dėl didelės administracinės naštos praneša apie vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams. Jos teigimu, vilkų daroma žala avims kasmet didėja.

„Ne visi avių augintojai registruoja vilkų padarytą žalą. Kodėl? Dėl didelio biurokratinio aparato. Būna, kad vilkai išpjauna gyvulius šeštadienį, o ką daryti augintojui?

Laukti pirmadienio kol atvažiuos komisija? Kiti tiesiog ranka numoja, nes kompensacijos ir taip nepadengia patiriamų nuostolių.

Neseniai Plungės rajone buvo papjauta dešimt veislinių avinų. Žinoma, jis gavo kompensaciją, tačiau tai neatperka įdėto veislininkystės darbo, selekcijos…

Kur gauti tokios pat genetikos gyvulius?“, – ūkininkų patiriamus rūpesčius įvardija G. Kisielienė.

Ji atkreipia dėmesį į dar vieną problemą.

Nors avių augintojams AM žinovai siūlo palikti avį lauke ir su medžiotoju kartu tykoti vilko, kuris ir daro žalą ūkyje, tenka pastebėti, kad ne visi medžiotojai nori medžioti vilkus.

„Prisikviesti medžiotojus ūkininkams ne visada paprasta“, – pridūrė ji.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiais metais išduoti 7 leidimai dėl probleminių vilkų paėmimo iš gamtos ne jų medžioklės termino metu, Anykščių, Kaišiadorių, Plungės, Šilalės, Telšių, Utenos, Zarasų rajonuose.

Kol kas neišduotas leidimas Šilutės rajono savivaldybės administracijai, nes prašyme nebuvo pateiktos visos žinios ir duomenys.

Buvo prašoma žinias patikslinti ir papildyti, tačiau iki šiol Agentūra atsakymo iš nurodytos savivaldybės negavo.

Šeimų skaičius nuolat auga

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vilkų šeimų skaičius auga: Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra ne mažiau kaip 91.

Pagal Vilko apsaugos planą jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, populiacijos naudojimas žadamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose.

Nustatomas sumedžiojimo limitas, kuris lygus metiniam numatomam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasitarus su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 m. limito: nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. bus galima sumedžioti 341 vilką.

Tačiau G. Kisielienė įsitikinusi, kad toks medžiojamų pilkių skaičius yra per mažas ir kartu su Žemės ūkio rūmais siūlė limitą padidinti.

„Užpernai buvo 63, pernai – 87, šiemet – 91 vilkų šeima. Vilkų šeimų skaičius auga, nors plane nurodoma, kad vilkų šeimų skaičius turi likti 32–62 šeimų ribose.

Deja, AM nekalba apie vilkų šeimų skaičiaus mažinimą“, – tikina avių augintojų asociacijos vadovė.

Siekia sambūvio

Vokietijos ūkininkų atstovai taip pat kalbėjo, kad būtina atlikti išsamius tyrimus, analizuojančius, kokia yra bendra vilkų populiacijos padėtis ES.

Jie taip pat pastebėjo, kad vilkai itin greitai perpranta gyvulių bandų apsaugos priemones, todėl būtina ieškoti naujų ir pažangių priemonių saugant gyvulių bandas nuo šių plėšrūnų.

Susitikime taip pat pabrėžta, kad vilkų populiacijos valdymo tikslas yra ne sunaikinti šią gyvūnų rūšį, o valdyti populiacijas vietose, kur jie daro didžiausią žalą.

Tokiu būdu įmanomas sambūvis tarp gamtos apsaugos ir ūkininkų interesų.