NATO karinė žvalgyba įvardino litvinizmą realiu bei dideliu pavojumi Lietuvai. Mūsų šalies karinė žvalgyba litvinizmą irgi įvardino pavojumi. Be to VSD padarė išvadą, jog litvinizmas yra pavojingas. Ši išvada yra institucijos, kuri turi stiprius analitikos centrus bei išvystytą žvalgų, agentų tinklą.
NATO žvalgyba pranešė, jog A. Lukašenkos kariuomenė su Rusijos kariuomene jau darė pratybas, kuriose treniruotasi įsibrauti į rytų Lietuvą. Invazijos pagrindu laikyta litvinizmo pseudo mokslinė teorija.
Tuo pat metu pastebima, kaip Lietuvos visuomenę yra bandoma užliuliuoti, panašiai kaip Rusijos įtakos agentai aiškino Kyjeve, jog Rusija nepuls 2022 m. Ukrainos, nors iš JAV žvalgybos ėjo priešinga bei perspėjanti žinia.
Gudija kurdama savo tapatybę gali turėti identišką požiūrį kaip Ukraina į LDK istoriją, nes šios šalys kartu kadaise priklausė LDK, turėdamos vienodą statusą. Ukraina vertina laikotarpį kai priklausė LDK, gerbia senuosius Lietuvos valdovus, bet moksliškai nelaiko LDK ukrainiečių ar lietuvių – ukrainiečių valstybe. Ukrainiečių mokslininkų, visuomenės nuostata yra, jog LDK buvo lietuviška valstybė.
LR Seime buvo surengta diskusija litvinizmo tema, kurioje dalyvavo Lietuvos istorikai, politologai, atstovai iš Gudijos ir kitur. Anksčiau litvinizmą sukurtą Rusijos spec. tarnybų skleidė tik šios šalies spec. tarnybos kartu su Gudijos KGB. Reiškinį palaikė tik Gudijos bei Rusijos šovinistai.
Jau įprasta, jog Vakaruose Rusijos naratyvus skleidžia vietos politikai, įtakotojai esantys Kremliaus įtakoj. Nūn litvinizmo sklaida perėjo į antrą etapą – jis kryptingai pradėtas skleisti iš Lietuvos vidaus.
Diskusijoje vienas įtakingesnių Lietuvos istorikų, bandantis konsultuoti Lietuvos vyriausybę, paklaustas ar litvinizmas, kuris laiko lietuvius žmudais bei kėsinasi į Vilnių yra pavojingas Lietuvai? – jis atsakė neigiamai.
Kitas istorikas, mėgstantis įtakoti Lietuvos vyriausybę, net pažadėjo susirinkusiems gudams, jog Lietuva laikysis gudiškojo istorijos interpretavimo. Šis nuo širdies gelmių pasakė – pažadu! Pritrūko tik batų išbučiavimo atsiklaupus ant kelių bei nuplovus nešvarius batus, panaudotą vandenį išgerti.
Prisijungė Lietuvos savivaldos politikas, kurio vienas tėvų yra gudiškos kilmės. Šis pradėjo peikti Algį Greitai, litvinizmo ekspertą, kuris vienas pirmųjų dar iki Lietuvos žvalgybos išvadų įvardijo pavojų.
Kremliaus poziciją taip pat gynė TSPMI politologas bei kaip vieną įrodymų, idant leisti litvinizmui viešėti, vardijo, jog Kalinausko pulkas norėjo taikyti priesaiką „Nuo Vilniaus iki Smolensko“, bet atsisakė. Kol kas, nes dar nelaikas? Šis pulkas viešai vadina lietuvius žmudais. Beje net pačioj Gudijos opozicijoj jau pasigirsta, jog Kalinausko pulką finansuoja Rusija.
Tuo tarpu Gudijos svečias ramiu veidu pareiškė, jog aplamai nėra aišku kas yra litvinizmas. Gal derėtų tuomet jam priminti, jog litvinizmas yra pseudo mokslinė teorija, kuri teigia, jog LDK buvusi gudiška arba bendra lietuviška – gudiška valstybė, pasekoj to, savinamasi Lietuvos teritorija, simboliai bei pan., t.y., griaunama Lietuvos valstybė.
Apologizmo bei naivinimo dozę bandė įbrukti ir S. Cichanouskaja. Ji anksčiau yra pareiškusi, jog nežino nieko apie litvinizimą. O prisijungė prie diskusijos tik parengus Gudijos paso projektą su Lietuvos Vytimi bei naują Gudijos himną, kuriame yra žodžiai apie Aušros Vartus.
Tai yra tiesioginė teritorinė pretenzija Lietuvai bei litvinizmas. Aušros Vartai yra bene sakrališkiausia ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos vieta. Paties Himno viena iš paskirčių yra paveikti tautos sąmonę. Nereikia likti naiviais, kokiais tikslais Aušros Vartai yra įtraukti į Gudijos himną.
Kaip Lenkija reaguotų, jei Vokietijos himne būtų įtraukti Krokuvos Vavelio rūmai, nes kadaise Saksonijos valdovas valdė Lenkiją?
Minėta diskusija galėjo baigtis visiška Rusijos įtakos bei Gudijos KGB info vajaus pergale, jei kažkaip ten atsitiktinai nebūtų patekęs patyręs Vilniaus gidas, turintis platų kontaktą su gudais. Asmuo papasakojo, jog jam privačiai eiliniai gudai sako, jog Vilnius yra gudiškas miestas ir ateis laikas, kai jis taps prijungtas prie Gudijos.
Verta įsiklausyti į profesionalius, nepriklausomus Lietuvos istorikus, kuriuos motyvuoja pats mokslas bet ne pinigai, žinomumas ar panašios paskatos. Juos greitai sumedžioja spec. tarnybos, pateikdamos pasiūlymą, kuriam negali atsispirti. Jie pradeda dalyvauti politinėse manipuliacijose, vajuose.
Nepriklausomo Lietuvos istoriko litvinizmo analizė – A. Lukašenka mokina litvinizmo.
Kam priklausė valstybė feodaliniais laikais sprendė tik dinastija kartu su valdančiuoju didikų luomu. Jie buvo lietuviški, todėl pagal mokslą LDK buvo lietuviška valstybė. Tuo būdu Vilnius bei herbas Vytis priklauso tik Lietuvai.
Rytų spec. tarnybos naudoja manipuliavimus, kad iškraipytų istorijos mokslą. Vieni pagrindinių manipuliavimų yra šie:
- Ypatingai 16 a. rusėnai irgi dalyvavo valdančiųjų didikų luome, todėl LDK neva nėra grynai lietuvių valstybė.
Istorijos eigoj rusėnų kilmės asmenys sudarė vidutiniškai apie 10 proc. minėto luomo, vienu laiku pasiektas maksimumas apie 30 proc. Tačiau esmė yra ta, jog rusėnai galėjo gausiau prisijungti prie valdančiojo luomo tik tapę etniniais lietuviais.
Vienas pavyzdžių yra Sapiega, kuris perėjo į katalikybę, išmoko Lietuvos didikų kalbas: lotynų bei lenkų, pradėjo save laikyti etniniu lietuviu. Rusėnai dalyvavo Lietuvos valdyme ne todėl, jog jie liko rusėnais, bet būtent todėl, jog šie nustojo būti rusėnais. Čia yra esmė, ką Gudijos KGB nuslepia.
Jei būtume paklausę Sapiegos anais laikais – ar jis yra gudas? Jo atsakymas būtų – ne.
Jei paklaustume ar jis yra rusėnas? Atsakymas būtų – ne.
Jei paklaustume, tuomet kokia yra jūsų tautybė? Jis būtų atsakęs, jog yra etninis lietuvis. T.y ne pilietybė, bet tautybė – lietuvis.
Jei paklaustume, kodėl jis yra lietuvis, jo atsakymas būtų – nes kalbu lotyniškai, lenkiškai, esu katalikas bei laikausi Lituania propria didikų Romėniškos kilmės teorijos.
Kai gudai manipuliuoja teigdami, jog rusėnai dalyvavo LDK valdyme, todėl LDK bendra valstybė, jie praleidžia esminį faktą, jog jų minimi didikai savęs rusėnais nelaikė, bet jiems leista gausiau prisijungti prie Lietuvos valdymo tik todėl, jog jie sulietuvėjo bei laikė save etniniais lietuviais baltais.
Kitas faktas paneigiantis gudų manipuliavimą yra, jog rusėnus sudarė taip pat imigrantai nuo Ukrainos bei Rusijos, todėl terminas rusėnai automatiškai nereiškia gudo.
Po Livonijos žemių prijungimo prie LDK į mūsų šalį persikėlė dalis vokiečių didikų – Plateriai, Tyzenhausai bei kt. Nors jų buvo mažiau nei rusėnų, bet jų vokiška (vakarietiška) kultūrinė įtaka liko didesnė nei visų rusėnų kartu paėmus. Tuo laiku vokiška (vakarietiška) kultūra buvo labiau išvystyta nei rusėnų, kaip beje ir jų palikuonių šiais laikais. Gudai akivaizdžiai, antimoksliškai bando išstumti sulietuvintus vokiečių, rusų, ukrainiečių didikus nuo LDK didikų luomo.
Jei net laikytis gudiškos pseudo mokslinės teorijos, jog neva gudai dalyvavo valdyme kaip rusėnai, tuo būdu LDK vis vien niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė, bet būtų bendra lietuvių – vokiečių – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė.
2. Kitas manipuliavimas teigia – kadangi Vilniuj liko rusėnų kvartalas, todėl LDK buvo bendra lietuvių – gudų valstybė.
Gediminas rašė laišką, kuriame kviečia atvykti lenkiškai kalbančius kunigus, kas rodo įtakingą lenkų prekybininkų, amatininkų bendruomenę, be to veikė stipri žydų bei vokiečių prekybininkų bendruomenė, kuri laikyta stipriausia Europoj. Istoriškai užfiksuota, jog rusėnai nenukonkuravo šių bendruomenių ir netgi pasekoj to, dėl žydų dominuojančios įtakos, Vilnius pavadintas Šiaurės Jeruzale.
Pagal šį pačių gudų argumentą Lietuva būtų bendra lietuvių – lenkų – žydų – vokiečų – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė. Vėlgi niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė, net pagal pačių gudų argumentus.
3. Aiškinama jog LDK pavadinimas buvo Lietuvos, Rusios, Žemaitijos Didžioji Kunigaikštystė.
Šitaip LDK niekuomet nevadinta. Žemėlapiuose LDK nuo 13 a. pab. iki 18 a. pab. vadinta – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
Dokumentuose, laiškuose yra vardintos visos užimtos bei prijungtos žemės. Ten Lietuvos užvadinimas kito nuo užkariavimų kiekio. Pradžioj vadinta Lietuvos Kunigaikštystė, vėliau Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vėliau – Karalystė Lietuva. Gedimino laikais Lietuvos, Rusios, Zemgalės (Latvija), Žemaitijos bei kitų žemių Didžioji Kunigaikštystė.
Ilgiausias sutiktas Lietuvos pavadinimas vardina daugiau nei 10 užimtų žemių bei pabaigia žodžiais „bei kitų žemių Didžioji Kunigaikštystė“, į kurias įėjo taip pat Moldova, kuri yra Rumunijos tąsa bei rytų Livonija.
Jei čia vadovautis vėl pačių gudų argumentu, tuomet LDK buvo lietuvių – vokiečių – latvių – moldavų – rumunų – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė. Vėlgi niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė net pagal pačių gudų argumentus.
4. Aiškinama jog rusėnų kalba naudota LDK
Airija naudoja anglų kalbą, bet ji nėra bendra valstybė su Anglija, yra ir daugiau panašiai veikiančių šalių. Lietuvos statutas įvardija, jog rusėnų kalba yra kalba suteikta visoms tautoms. Lietuviai tuo laiku laikė rusėnų kalbą panašiai kaip mes šiais laikais vertiname anglų kalbą.
Lotynų kalbą Lietuvos didikai laikė gimtąją etninių lietuvių kalba, nes laikėsi Romėniškojo lietuvių kilmės mito. Tikėta, jog žlugus Romos imperijai, jos didikai persikėlė gyventi Lietuvon, bet Lietuvos valstiečiai lotynų kalbą pamiršo, jos pagrindų sukūrė lietuvių kalbą, tuo tarpu didikai lotynų kalbą išlaikė. Lotynų kalba laikyta tikrąją etninių lietuvių kalba.
Kaip įrodymas naudotas žodžių galūnių panašumų pavyzdžiai, pvz., lot. k. – sanitas, veritas, liet. k. – namas, laukas.
Kai klausiama, kodėl lietuviai pradėjo naudoti lietuvių kalbą valstybės reikalams tik 18 a. pab., esmė yra ta, jog Lietuvos didikai tikėjo, kad tikroji lietuvių kalba yra lotynų bei ją ir naudojo. Lotynų kalba turėjo aukščiausią prestižą.
LDK valstybėj taip pat kalbėta vokiečių, jidiš, lenkų kalbomis. Jei čia vadovautis vėl pačių gudų argumentu, tuomet pagal kalbą LDK būtų lietuvių – vokiečių – lotynų – lenkų – žydų – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė. Vėl gi niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė, net pagal pačių gudų argumentus.
5. Teigiama jog Vilnius 16 amž. tapo itin rusėniškas, todėl neva visa LDK dėl sostinės įtakos tapo rusėniška.
Įžūliai ištrinamas faktas, jog 16 amžius yra kaip tik lietuviškojo etninio atgimimo amžius. Vilnius tampa iš esmės protestantiškos įtakos miestu. Protestantai itin mylėjo lietuvių kalbą bei Vilniuj veikė tokie lietuvybės šviesuliai kaip M. Mažvydas, A. Kulivietis bei kt. Planuota atidaryti Vilniaus Universitetą su pagrindine lietuvių dėstomąja kalba. Sostinės lietuviška protestantiška įtaka tampa tokia stipri, jog net rusėnai stačiatikiai, gyvenantys vakarų Gudijoj, dėl Vilniaus įtakos, masiškai pradeda pereidinėti į protestantizmą.
16 a. tapo ne rusėniškos įtakos amžiumi, bet atvirkščiai, lietuviškos protestantiškos kultūros įtakos triumfu, kurią pakeitė 16 a. antroj pusėj pradėjusi sklisti lenkiška įtaka, po Liublino Unijos. Tuo laiku lietuviškumas bei protestantizmas buvo tapę vos ne sinonimais. Būtent 16 a. pradedamos spausdinti lietuviškos knygos ir Vilnius tampa lietuviškų knygų spausdinimo centru iki pat 1795 m.
Jei LDK buvo bendra valstybė su gudais, tuomet Lenkijos – Lietuvos konfederacija buvo ne dviejų, bet trijų tautų valstybė. Senoji Lenkijos raštija yra tiksliai aprašius LDK ir jos santykius su pačia Lenkija. Lenkai tiksliai, nuodugniai suvokia savo istoriją.
Kai gudai pradėjo skleisti litvinizmą pačioj Lenkijoj jos mokslininkams, jie tiesiai šviesiai gudams pasakė į akis – Lenkija niekuomet neturėjo bendros valstybės su gudais.
Galima vadovautis mokslu arba pseudo mokslu
Pagal mokslo duomenis, LDK buvo lietuviška valstybė, tačiau net pagal pseudo mokslą, LDK nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė. Susumavus visus pačių gudų argumentus, LDK gaunasi bendra lietuvių – vokiečių – latvių – lenkų – rumunų – moldavų – žydų – ukrainiečių – lotynų – rusų – gudų valstybė.
Jei vadovautis gudų argumentais, tuomet jie patys paneigia savo pačių pseudo teoriją.
Tai parodo, jog rytų spec. tarnyboms trūksta loginio nuoseklumo kuriant „aktivnyje meroprijatije“ (oponento sunaikinimas per ideologiją) ir Lietuva turi realią galimybę apsiginti, išsaugoti savo valstybę.
Litvinizmas aiškina, jog gudai savanoriškai prisijungė prie LDK. Apačioj yra Popiežiaus IV 1255, kovo 6 d. citata. Ji teigia, kad Mindaugui pripažinta valdyti okupuotas rusėnų žemes „…kadangi kovojate nenuilsdamai prieš Rusios karalystę, o jos gyventojai atstovauja klaidingą tikėjimą, jus užkariavote dalį šios karalystės žemių, mes sutikdami su jūsų maldomis patvirtiname Apostoliškai šias žemes priklausant jums bei jūsų įpėdiniams….“
Tuomet litvinizmo ideologai prasimano, jog rusėnai neva norėjo prisijungti prie LDK patys, kad apsigintų nuo totorių, todėl neva smarkiai nesipriešino. Tačiau pačių rusėnų metraščiuose aprašyta, kaip tų dienų Gudijos žemės oficialiai prašo totorių karinės pagalbos, jog apsigintų nuo lietuvių bei yra totorių atsakymas metraščiuose, kad jie atsiunčia savo kariuomenę jog apginti rusėnus nuo LDK. Tačiau Lietuva vis tiek užima minėtas žemes.
Poetas A. Mickevičius yra Lietuvių didikų palikuonis, Lietuvos patriotas, kurio giminė persikėlė gyventi į senąsias lietuvių etnines žemes, asimiliuotas gudų, netoli esamo Lietuvos pasienio. Jis įstojęs į Vilniaus Universitetą įrašė savo tautybę – lietuvis. Viešėdamas Paryžiuj teigė, jog yra lietuvis bei nurodė, jog lietuvių tauta rytuose ribojasi, pavartodamas lietuvišką žodį, „su gudais“ bei pietuose, vėl lietuviškai apibūdino, ribojasi „su lenkais“.
Gudija laiko A. Mickevičių 100 proc. Gudijos poetu bei dažnai pyksta, jei kas mano kitaip.
Aptarta imperialistinė litvinizmo pseudo teorija kenkia pačiai Gudijai, nes kuriamas šios šalies pagrindas ant melo. Panašiai LDK didikai laikė, jog Lietuva kilus nuo Romos imperijos, kas lėmė, jog LDK liko bene skurdžiausia Vakarų Europos šalis, vėliau supuvo iš vidaus, pasekoj ko tapo kaimynų sunaikinta.
Sėkmingos šalys yra kuriamos tik ant objektyvių praeities faktų, kaip pvz. Suomija.
Litvinizmas yra sukurtas Rusijos spec. tarnybų, kad pakenktų tiek Lietuvai, tiek Gudijai.
Lietuva stiprindama savo tapatybę, kurdama sėkmingą šalį, šalina atminimo lentas įtariamiems nusikaltėliams. Vakarai mums neleidžia kurti sėkmingą Lietuvą ant klaidingo pagrindo, panašiai Lietuva neturėtų leisti Gudijai bandyti kurti demokratišką, šiuolaikišką šalį ant fašistinės pseudo mokslinės teorijos, nes tai nėra naudinga pačiai Gudijai.
„Kitas istorikas“, „TSPMI politologas“, „vienas įtakingesnių Lietuvos istorikų“, „Lietuvos savivaldos politikas“ ir t.t. – kodėl nenurodomos pavardės? Cituokite (!) tuos, nurodykite šaltinius (!), pavardes ir pareigas. Kodėl straipsnio autorius pasislėpęs? Visos tos slėpynės labai reikalingą straipsnį, už kurį ačiū, silpnina.
Pritariu, paminėti dalykai tikrai silpnina straipsnį. Be to, man labai blogą įspūdį daro, rėžia akį ir klausą tos šalies įvardijimai „Gudija“, „gudai“ – čia apie ką kalbama? Ar apie kažkada tuose kraštuose buvusias baltų (ar germanų) gentis? Ar apie maskolių padermės dabartinę atmainą – Belorusiją ir belorusus? Žodžių Gudija, gudai taikymas šitiems padarams daro straipsnį taip pat antimoksliniu, pseudomoksliniu, nors šiaip ir yra daug teisingų pastebėjimų parašyta.
Taip. Linkėčiau akivaizdžiai atitrūkusiems nuo tikrovės ir paskendusiems romantiškose sakmėse prasikrapštyti ausis (!) pirmiausia. O po to -akis. Šiandien yra Baltarusija. Rusija. O kodėl Baltarusijos, Rusijos piliečių prileido, kam tai naudinga ir kuo tai gali baigtis, klausimas. Lietuva saugesnė tapo?
kokie germanai ?
jie kile is baltu ir skandinavu …o skandinavai irgi kile is baltu tik seniau…
Susidaro įspūdis. kad kai kurie “licvinistai” net Vytauto, Gedimino, Algirdo, Kęstučio vardus kildina iš germanų vardų. Ko tik nesugalvosi, bandydamas perrašyti istoriją?
Bumblauskas
Tikrai ne.
Reiktų panelei labiau šviestis tuo klausimu.
Kita vertus, – dalis mūsų istorikų užima ne pro-litsvinišką, bet ne mažiau klaidingą poziciją. Neva nemoksliniai traktoristo mykolos jermolovičiaus pasekėjų kliedesiai kaip užėjo, taip ir praeis. Bet kai internete paanalizuoji kokią daugybę interneto portalų pristeigę lit-svinistai, įskaitant stumiančius jų kliedesį, oho, netgi anglų kalba, – darosi nebejuokinga.
Hilerio arijų ir lebensraumų teorija ketvirto dešimtmečio viduryje gal irgi daug kam atrodė kaip nemoksliniai kliedesiai. Pasaulis vėiau pamatė, į ką tai išvirto.
Tame apibrėžtame oranžiniame plote randame ne tik Litva, bet ir vietoves Skirmantava, Borzdi ( Barzdos?), Gudeli, Baubli, Petriški, Gerveli, Dauguli, Juržiški, Šikuci, Daunary, Pirštuki, Savoni, Germašiški, Važginty, Taucvily ( Tautvilai?), Girmantaucy, Baltiči, Mizgiry,Jundzily, Gaibuty ( Geibutas- lietuviškas vardas), Dainava, Pakuci, Pelikšty… Slavų kalbomis šie pavadinimai nieko nereiškia, jie turi reikšmę lietuvių kalboje.
Tie propagandistai, kurie prieš Lietuvą, nebijo kalbėti, rašyti, skelbti savo pavardes O tie istorikai, kurie už Lietuvą, kaip?
Mano supratimu nieko naujo, – “Tie istorikai, kurie už Lietuvą”, kad nenukentėtų dėl 1994 m. sutarties su Lenkija prolenkiška (žečpospolitiška) taposios, ypač Vilniaus atžvilgiu, “landsberginės” Lietuvos valdžios, priversti veikti tradiciškai -“partizaniškai”.
Gudams su jvadu A. Lukašenka priekyje tenka priminti jų poeto – klasiko Maksimo Bogdanovičiaus eilutes: Starodavjai Litauskai Pagoni /
Ne razbiuj, ne spynucj, ne ctrymacj.
Kartu primenant, kad nesavintų Vytį sau, kaip kad taip jau yra padaryta su Vilniaus Aušros Vartų nusavinimu savo naudai, giedant savąjį Gudijos himną. Nes labai aišku, jog senovinį lietuvišką Vytį jums, litvinistams, Ne razbiuj, ne spynucj, ne ctrymacj.
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Yra pagrindo manyti, kad dabartinė Vytis, pasirinkta kaip Lietuvos simbolis, nėra karališkąjį kilmingumą rodantis Lietuvos ženklas. Tai Lietuvos kaip Lenkijos Karalystės tarno simbolis, gautas po to, kai Jogaila 1385 m Lietuvos karalystę prijungė prie Lenkijos karalystės, pažemindamas ją iki kunigaikšrtystės (provincijos) statuso. Tokiu atveju manau, kad Lietuvai ir Baltarusijai , rodant savo ikivytautinį orumą, šį simbolį dera padėti į istorijos archyvus. Akivaizdu, kad Lietuvos kaip Aukštaitijos ir Žemaitijos žemės vietų ženklu tegalėjo būti dabar dvigubu kryžiumi vadinamas simbolis. Be to, Vyties pavadinimas buvo būtent šio simbolio pavadinimas. Jis, tapdamas raitelio skydo ženklu, davė Vyties pavainimą pačiam raiteliui. Taip buvęs tikrasis Vyties simbolis liko be vardo. Tad šiais laikais pagal vaizdo panašumą imtas vadinti dvigubu kryžiumi. Tad dėkime raitelį – Vytį į istorijos archyvą., o Vyties vardą grąžinkime jį turėjusiam ženklui – “dviguban ryžiui” Taigi Lenkijos karalystei priklausančios LDK simbolius kartu su Vytautu dėkime į istorijos archyvus. Nesiduokime įpainiojami vėl į tarnystę Lenkijai. Dėjimasis su Lenkija, anot. Oskaro Milašiaus, yra Lietuvos prapultis.
Kas yra litvinizmas, draugai, ir kas yra litvinas? Litvinas tai alkinis lochas klaidingai save tapatinantis identifikuojantis lietuviu. Litvinizmas, draugai, tai litvino minkštaprotystė, nes tik lochai gali kurti tokias teorijas, jomis tikėti ir naudoti jas karo provokacijai.
daug blogiau yra tai, kad ruskio kgb pametėta nesąmonė yra tapusi Gudijos valstybine ideologija. Mūsų istorikai, be muilo viešai lendantys gudų licvinistams su ge-be struktūrų kariniais laipsniais į subines, yra tiesiog Lietuvos valstybės išdavikai.
Amen.
Yra Baltarusija, Rusija, yra baltarusiai, rusai. O tai, kas buvo prieš ledynmetį ar dar anksčiau, šiuo metu jau neturi jokios reikšmės.
Yra lit-svininė Baltarusija, jos sukvailintų dešimčių, jei ne šimtų tūkstančių runkelių asmenyje atvirai reiškianti pretenzijas į Vilnių ir gabalą Vilniaus krašto.
Ir jų kliedesiai yra paremti būtent retro-realybės pseudo-moksliniu iškraipymu.
Absoliučiai neteisūs yra visi, teigiantys, jog “neperdaroma” praeitis nesvarbu.
Putininė nacistinė dugino ideologija ištisai pastatyta ant rassyjos “didingos” praeities. Ir būtent jau gana tolimoje praeityje 1721 įsaku iš maskolijos pagimdęs neegzistavusią “rassyją” Petras I-asis pavogė Rusios (Ukrainos) pavadinimą, istoriją, identitetą.
Lit-svinams nieko ypatingai net išradinėti nereikėjo, tik kopijuoti petkos vagystę.
pida rusijos pederacijos py de ro grada iskelti i uralo kalnus
1. Vladimiras Toporovas ir Viačeslavas Ivanovas paaiškino, kad rusų kalba yra lietuvių kalbos dialektas ir iš to išeina, kad baltarusiai kalba kitu lietuvių kalbos dialektu.
2. Litvinizmo istorikai aiškina, kad gudai savanoriškai prisijungė prie LDK, kas dalinai yra teisinga.
3. Krikščionišku požiūriu gražu, kad Baltarusijos himne yra minimi Aušros vartai, liudijantys baltarusių ir lietuvių katalikišką stiprybę.
4. Baltarusių litvinistų vėliavoje esantis Vytis yra ikikrikščioniškosios Lietuvos galybės simbolis ir iš jo p. Cichanouskajos vedami baltarusiai sau semia stiprybę. Tuo tarpu kai rusu save pristatantis Lukašenka stiprybę sau semia iš rusiško erelio.
Išvada: būsimai p. Cichanouskajos Baltarusijai KGB nesąmonės turėtų neprilipti.
Tai, kad V.Toporovas pasakė ne visai taip. Jis nesakė, kad rusų kalba yra lietuvių kalbos dialektas, o kad tik, ji radosi iš pakraštinių lietuvių kalbos dialektų arba tarmių. O tai reiškia, kad ji radosi dėl pakraštyje buvusių kontaktų su kitos indoeuropiečių kalbos dialektu.
Dėl gudų, tai jie iš tikrųjų yra apslavintos lietuvių kalbos dialektas ir tai yra vykę žymiai vėlesniu laiku negu rusų kalbos atsiradimas, tai. vyko jau varžantis dėl krikščionybės plėtojimo tarp savęs bizantiškos ir romėniškos pakraipos krikščionybėms buvusios Kijevo Rusijos, Jotvingių ir Lietuvos – vėliau tapusiose LDK- žemėse. Šių krikščionybių karinė priešprieša lietuvių (baltų) žemėse prasidėjo maždaug 11 a. pabaigoje. Lietuva, laikėsi savo senojo tikėjimo (pagonybės), tačiau krikščionybė ėjo su feodalizmo plėtojimusi, kuris karį vertė žemdirbiu, o tai buvo pažangus procesas, todėl Lietuvai išsilaikyti pagonybėje buvo sunku. Be to, moterų gyvenime labiau tiko turėti vyrą dvarininką (žemdirbį) negu karį, todėl jos ir linko į su krikščionybe ir žemdirbystės intensėvėjimu linkusį gyvenimo būdą – buvo už krikštijimąsi. Tokiu atveju istorijoje jokios gentinės, kalbinės priešpriešos lietuvių su gudais nebuvo, priešprieša buvo tik tarp Bizantijos ir Romos skleidžiamų krikščionybių, nuo kurių lietuviai ir gudai galima sakyti gynėsi išvien.
. .
Rimgaudai, maldauju nuorodos į Toporovą ir V.Ivanovą.
Gal netyčia pastebėsite šį prašymą.
Medžiagą apie įžymius rusų mokslininkus baltistus Vladimirą Toporovą ir Viačeslavą Ivanovą su jų nuotraukomis galėsite rasti knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”, kuri jau šiais metais pasirodys knygynuose.
Iš anksto sau ir draugams galite ją užsakyti adresu: knygynas-istorija-pareinant-į-lietuva
>s.m.
Parašiau, kad medžiagą apie įžymius rusų mokslininkus baltistus Vladimirą Toporovą ir Viačeslavą Ivanovą kartu su jų nuotraukomis galima bus rasti, užsakius sau ir draugams knygą knygyne adresu: knygynas-istorija-pareinant-į- lietuvą ir laukiu awaitinge
Ačiū.
Pasiskaitykite ,manau, “opozicine” baltarusiška taraškevica ( ne oficila baltarusiška) kalba parašytus straipsnius apie ” Lituanizaciją”, “litvinų vardus”- Gedzimin, Vojšalk ( Vaišelga). Mindoug, “sulietuvintus” pavadinimus Vilna, Kovna, Troki, Svenciany, Medniki, Toporovo baltiškos toponimikos teorijų “kritiką” …. Susidaro įspūdis, kad tie straipsniai galimai nedvelkia meile lietuviams ir lietuvių kalbai.
Lenkija.
Tai, kad Lukašenka yra rusas, susiformavusiai baltarusių tautai yra privalumas.tame, kad jis neprimėgsta lenkų – per Google užsidavus” Wielkopolska” ir pamačius jos ribas, siekiančias Uralą, šio neprimėgimo priežastis, besidomintiems Lenkijos istorija, taps aiški.
Ukraina
Susiklosčius nepalankiai situacijai fronte, galimai gali būti įvykdytas dalies Ukrainos krašto žmonių užėmimas lenkais, kad jis, atsieit, neatitektų rusams, karinis variantas.
Lietuva
Lietuvos tikslas – būti NATO saugikliu, kad tokie ar panašūs karo tęsimosi variantai neišplistų po visą centrinę Europą.
Parašiau ir laukiu Awaitinge.
Į – Rimgaudui
Priežastis glūdi faktuose, kad, pavyzdžiui, Žalgirio mūšio planetoje gyveno vos 425 mln. gyventojų žmonių, kai dabar mūsų skaičius peržengė 8 mlrd. žmonių sumą ir kas viduramžių Europoje buvo geriau ginkluotas, tai nedidelio būrio pagalba galėjo užimti dideles teritorijas, priversti jų gyventojus būrio vadui mokėti dideles duokles. Kita vertus, jeigu vietos gyventojai patys turėjo pakankamą ūkinę bazę ginkluoto būrio išlaikymui, tai ir patys ginkluoto būrio pagalba galėjo atsiginti nuo tokio savo genties žmonių prievartavimo. Užpuolikai (kaip kad galimai ir baltarusių taraškevicininkai) sustodavo prie tokių besiginančių ir, sumišę su skysta vietinių gyventojų mase, įsteigdavo jau savo dialektu kalbančią teritorinę bendruomenę gretimai. Todėl didelės meilės, suprantama, juos sustabdžiusių žmonių genties kalbai priešiškų jiems ginkluotų būrių vadai su svitomis (pvz. “taraškevičininkai”) skersai jiems kelią stojusių kad ir dzūkų, jotvingių, ar suvalkiečių žmonių kalbai ir nejautė. Dėkoju.
Rekomenduoju pasiskaityti apie Vilniaus gubernijos, kurios rytinė administracinė riba ėjo netoli dab. Baltarusios sostinės Minsko ( prie pat Minsko yra vietovė Antaniški),ties Petriškių miesteliu, tautinę sudėtį. Dar 1862 m. lietuviai sudarė apie 50 proc. ( 1825 m., prieš sukilimą-65 proc.) gubernijos gyventojų, lenkai- 18 proc. baltarusiai-17 proc. žydai-9 proc.,rusai-2 proc. Po 1963 m. sukilimo ( lietuviškos mokyklos Vilniaus gubernijoje ,kaip ir visoje Lietuvoje, buvo uždarytos okupacinės Rusijos caro valdžios įsakymu, lietuvių kalba ir spauda drausta 40 metų), lietuvių nuošimtis drastiškai mažėja pusiau iki 24 proc., baltarusių drastiškai auga iki 47 proc., lenkų beveik nepakitęs-17 proc. kaip ir ,rusų ir žydų nuošimtis. Lietuviai dėl ypač nuožmaus caro valdžios vykdyto lietuviško švietimo Vilniaus gubernijoje draudimo, leido vaikus į lenkiškas mokyklas, kurios nebuvo uždraustos, dalis, matyt ,leido vaikus į rusiškas mokyklas . Tai labai paspartino lietuvių slavėjimą Vilniaus gubernijoje.-en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate
Dėkoju Jums ir džiaugiuosi, kad kūrybinės inteligentijos ir karių savanorių dėka šių duomenų statistika praeitame šimtmetyje Vilniaus gubernijoje iš esmės pasikeitė valstybinio tautiškumo naudai. Iki.
Baltiškų vietovardžių ligi šiol ir Ukrainoje išlikę – dar ir už Krivoj Riho, ir Užkarpatėje
Manau, vietovardis Antaniški prie pat Minsko žiedinio apvažiavimo rodo, kad ir krikščionybės laikais čia tebekalbėta lietuviškai.
Stipriai išdidinus senuosius Europos žemėlapius net ir buvusių (o kartais ligi šiol išlikusių) baltiškų kaimų pavadinimus galima rasti. Taip pat ir už Krivij riho.
Maždaug tais laikais, kai rinkome parašus dėl dvikalbio paso, į kažkieno komentarą apie Lietuvos ribas ir Vilniaus priklausomybę atsakiau, jog joks valdovas nestato savo šalies sostinės prie pat jos sienos, kur ji būtų ranka pasiekiama kaimynams. Tada mm po mm ištyriau keletą žemėlapių, ir prie pat Minsko radau vis dar esantį kaimą (ar gyvenvietę), kurio pavadinimo šaknis su litv~ susijusi.
Parašiau apie tai Lietuvos ribų klausimu besidomėjusiai, čia nuolat besilankiusiai, bet jau seniai neberašančiai komentatorei. Deja, jau nepamenu tikslaus pavadinimo, bet jis galėtų būti komentaruose kažkuriame iš šių Guglo atrinktų straipsnių: :
– google.com/search?q=Pakirk%C5%A1nut%C4%97+Minskas+Alkas.lt+&newwindow=1&client=firefox-b-d&sca_esv=579484062&sxsrf=AM9HkKkS9ghvrVdXffXsRt4x65NEvJnA4g%3A1699119296150&ei=wIBGZbPRCIiI9u8Pt6CqsAU&udm=&ved=0ahUKEwizsc_Q8KqCAxUIhP0HHTeQClYQ4dUDCA8&uact=5&oq=Pakirk%C5%A1nut%C4%97+Minskas+Alkas.lt+&gs_lp=Egxnd3Mtd2l6LXNlcnAiH1Bha2lya8WhbnV0xJcgTWluc2thcyBBbGthcy5sdCAyCBAhGKABGMMESNBsUMYKWOFPcAF4AJABAJgBzwGgAcALqgEFMC44LjG4AQPIAQD4AQHCAggQABiiBBiwA8ICBRAAGKIEwgIIEAAYiQUYogTiAwQYASBBiAYBkAYB&sclient=gws-wiz-serp
Kairiu miestelis Kairiajame Dniepro (Nepro, Nerupio) krante netoli Odesos
Klausimas V. Apžvalgininkui: o, kokia dalis Lietuvos istorikų, politologų yra patekę į Pietus nuo mūsų esančių valstybių spec. tarnybų įtaką?
+ + + + + + !!!!
Nemanau. Bendrai kalbant apie politiką, mano nuomone, nėra nei naudingų idiotų, nei silpnapročių, nei patekusių įtakon. Yra galimai užverbuoti – sąmoningai veikiantys prieš Lietuvos Respubliką.
Stumiantys Lietuvą į SMEGDUOBĘ.
Bet Latvija ir Estija nėra taip “Stumiamos į SMEGDUOBĘ”… Tai kas tada yra to stūmimo suinteresuotasis, jeigu stumiama tik Lietuva. Gal labiau ir atviriau pasidairytume į savo valdžias, – rinkimai čia pat. Nei viena iš aukščiausiųjų valdžių dėl to ‘stūmimo” viešai nesunerimsta, vadinasi negali būti toliau renkamos į jas, nes akivaizdu, kad vėl išrinkdami jas, proceso nenutrauktume. Taigi kiekvieno šventa pareiga braukti juos iš balsavimo biuletenių. Būtų laikas, kaip lotynai sakydavo, nuo kalbų pereiti prie darbų.
Latvija ir Estija pereina prie visuotinio mokymo atitinkamai latvių ar estų kalbomis. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžia kai kuriose savivaldybėse galimai ne visada užtikrina mokymą mokyklose valstybine lietuvių kalba?
blokada? nieko negaliu parašyti? net į awaitingą nepatenku?
Gaunasi, kad iš vienos pusės mums patiems lietuviams kažko trūksta galvose, todėl nesugebame pasirūpinti tokiu, atrodo, paprastu dalyku, pvz., kad bent Vilniaus rajone netrūktų lietuviškų darželių ir mokyklų. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad švietimo padėtimi pas mus labai rūpinasi „strateginė partnerė“. Šitų dviejų dalykų suma, turbūt, ir duoda tokius rezultatus, kad tų mokyklų ir darželių specialiai padaryta per mažai?
Vienas dalykas, tai mes lietuviai turime „strateginę partnerę“, kuri turi kr.esų repo. Ioni zacijos strategiją. Kitas dalykas, galbūt, yra mūsų pačių kažkoks man kur tiškumas?
esame tose pačiose organizacijose kaip ir Estija ir Latvija
kaimynystėje yra ta pati Rusija su imperinėmis užmačiomis,
Kas pas mus skiriasi?
Žodis „ki taip“ yra pavojingas ir cenzūruojamas?
Prisimenate – turėjome vyriausybės skirtus apskričių vadovus, kurie privalėjo prižiūrėti, kad rajonuose ir seniūnijose nieko antikonstitucinio nevyktų. Kažkodėl tą pareigybę panaikino. O juk budrūs ir principingi, jie galėjo nuo daug ko apsaugoti su slavų valstybėmis besiribojančius rajonus.
Naujausi reitingai: rinkiminiam sezonui prasidėjus, gyventojai politikų ginčams išliko apatiški
– diena.lt/naujienos/lietuva/politika/naujausi-reitingai-rinkiminiam-sezonui-prasidejus-gyventojai-politiku-gincams-isliko-apatiski-1146428
Čia – komentaras.lt – ieškokite antraštės „Kokią diktatūrą nori įvesti E. Vaitkus?”
Bet yra demokratiškas balsavimas pagal sąrašus. Vel tie patys bus.
Pagal sąrašus yra renkama tik pusė Seimo (70 narių). Be to, jeigu nepasitiki nei viena iš kandidatuojančių partijų, galima balsuojant jas visas išbraukti (tokiu ateju biuletenis rezultatuose bus apskaičiuotas kaip sugadintas, pvz., jeigu nors 1/3 biuletenių bus sugadintų, rinkimai negalės būti laikomi teisėtais) arba galima nedalyvauti rinkimuose pagal sąrašus apskritai, tokiu atveju sąrašinis biuletenis rinkėjo nebūtų imamas ir svarbiausia – nebūtų pasirašoma, kad rinkėjas jį gavo. Pastaruoju atveju apskaičiuojant rezultatus būtų laikoma, kad rinkimuose pagal sąrašus rinkėjas nedalyvavo. Tai yra svarbu, nes pagal Įstatymą, jeigu rinkimuose pagal sąrašus dalyvauja mažiau negu 25 % rinkėjų, jie laikomi neįvykusiais.
Taigi galimybė pagal dabartinę rinkimų tvarką neišrinkti į Seimą, Prezidentus, ES parlamentą, savivaldybes vis tų pačių partijų ar jų asmenų yra. Tad rinktis nedalyvavimą rinkimuose, sakant, kad visvien bus išrinkti tie patys, nėra protinga.
Dėl sąrašinių: nežinau, kaip geriau. – Juk, jeigu jau esi balsavęs (t.y., tavo parašo pavyzdys RA jau yra), tavo nepaimtu balsalapiu galima pasinaudoti! Nepaimtas b-lapis gal netgi geriau pasitarnaus, nes jame viską pažymės „kaip reikia”, o ne kaip koks „runkelis” būtų sugalvojęs! RA atras talentingą parašų paišytoją, ir … Juolab, jog pasirūpinta, kad sąrašiniams būtų nelabai svarbu, kiek už juos balsavo! – Svarbu, kad partijos valdovas juo visiškai pasitiki. Juk sąrašiniai ne rinkėjams, ne mūsų LR Konstitucijai bei konstituciniams įstatymams, o būtent savo partijos vadui tarnauja!
Šeštadienio „Vakaro žiniose“ skaitykite: Žmones nuo Seimo net purto
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio-vakaro-ziniose-skaitykite-zmones-nuo-seimo-net-purto/
Balsavimų komisijų nariai nėra tiek patikimi asmenys, kad galėtų būti jiems pavestuose basavimus vykdyti rinkėjų sąrašuose atliekami parašų “išpaišymai” ir sumetami biuleteniai. Pagal dabartinę balsavimų organizavimo tvarką pabalsavimų už nedalyvaujančius rinkimuose galimybės -15 % ir didesnės – yra galimos tik tai organizuojant ar dalyvaujant balsavimo komisijų pirmininkams. Žodžiu, tai atliekant centralizuotai. Juk komisijų pirmininkais pagal Rinkimų įstatymą yra skiriami tik Seimo partijų ir jų valdomų valstybės institucijų deleguoti asmenys ne šiaip sau.
Išeitų, kad pagal matomą veiklą tokių užverbuotų Seime, nekalbant jau apie Vilniaus miesto arba rajono savivaldybes, galimai tokių pas mus yra nemažai. Tad, kurgi mūsų VSD žodis, p. Bilotaite? Užtenka stengtis Jums gal vien tiktai gražiai televizoriaus ekrane rodytis.
Kadaise norėjęs būti lenku, šiandien lietuvis nori būti niekuo
– respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/kadaise-norejes-buti-lenku-siandien-lietuvis-nori-buti-niekuo/
„Jo nuomone, lietuvių tauta yra atsidūrusi egzistencinio susinaikinimo akivaizdoje.”{
Nesu girdęs, kad lietuvis pats būtų norėjęs būti lenku, veikiau, kad vykęs gyvenimas yra jį pavertęs lenku.
O kas šventų duonely KLEB vadino? Mums mūsų auklėtoja – lietuvių k. mokytoja – abiejų pavardes sakė (ir tos, kuri į kaimyninę kalbą perėjo, ir jos kritikės), kai norėjo pateikti pavyzdį, jog ne visi pasiduoda didesnių, svetimų spaudimui. O kiek tokių, sąmoningai, savanaudiškai pasidavusių per visą Lietuvą buvo?
Sovietmečiu reikėjo į partiją stoti, kad karjerą padarytum. O ankstesniais laikais, kad taptum „civilizuotas, kulturalnas “, kad nebūtum „iškancelintas” iš „pažangios” diduomenės, reikėjo atsisakyti chamų litvinų kalbos. Savaime aišku, jog ir dvariškiams, tarnams teko tos kalbos mokytis – negi ponai jiems lietuviškai įsakinės, kad suprastų, kas jiems sakoma?
Visa tai yra lenkybės su krikščionybe atneštas gyvenimas, – jis ir pavertė silpnesnį žmogų lietuvį lenku. Taigi lenkiškumas Lietuvos žemei, lietuvio gyvenimui buvo valdžios nešamas – jos primetamas, taikant, – skaldyk ir valdyk principą.
Tas staigiai atsiradusias “apžvalgas” matau, kaip propagandą, nukreiptą prieš lietuvių ir gudų (prieš Lietuvos ir Baltarusijos) kaip atskirų, bet giminiškai artimų valstybingumų vystymą, įsitvirtinimą. O tai, regis, yra gryniausia ‘kresinė” strategija.
siaip tai daugybe nesamoniu cia pripilstyta ir gale pasimato kad tai zydsudis rase ir Generola Vetra kaip visi rusofasistai jis laiko nusikalteliu
sitas pusprotis net nesuprato kad A. Mickevicius gudais vadino moskovitus, o ne dabartinius baltarusus, o rusenai buvo Ukrainieciai
kai naudojiesi okupanto parasyta istorija ir sukurtais metrasciais tai gaunasi kad ne mongolai-totoriai nukariavo puse Europos ir Rusia, bet Lietuva ir kad rusenai prase mongolu kad juos nuo Lietuvos apgintu…durniau net neimanoma sugalvoti, bet durnas ne tas kuris tai paskelbia durnas tas kas tokiais kliedesiais patiki, juo labiau kad 1219 metais visa Lietuvos valdzia atvyko i Kijeva pasirasyti apsijungimo bendrai kovai pries mongolus ir kryziuocius sutarti…laikas skirti kremliuje sugeneruotus feikus viena karta, nes tuoj tokie balvonai aiskins kad zmudai primete Lietuviams Lietuviu kalba ir paverte Lietuviu tauta slavus Lietuvius…neimanoma paneigti vienu skazku sukurtu kremliuje kitomis ten pat sukurtomis skazkomis
cia pusprociui vapzvalgininkui skiriu, kad nerasinetu savu kliedesiu apie Rusia: “the only thing that could
be held most fresh in the memory of the Roman Curia was news
brought by Carpini about Lithuanians who stealthily pillaged the
lands of Southern Rus’ in the wake of Tatar invasion” ir kitas parasymas keliais metais veliau “one military action against the
Tatars did indeed take place in 1256. Mindaugas and Daniil decided
to cooperate in their anti-Tatar effort which ultimately must have
led to the capture of Kiev.”
Mindaugas ir Lietuva gyne visa Rusia kartu su Duonela nuo mongolotataru kurie jau buvo uzgrobe Pietine Rusia, tai yra Mariupolio apylinkes ten kur ir tada ir dabar mongoloidai isiverze ir okupavo, o ne pries Rusia kariavo…issigydyk savo kvaila spec tarnybu kremliuje apdirbta galva
Straipsnis apie tai, kaip piliečiams sudaromas vaizdas, jog šių valdančiųjų sprendiniams priešinasi nebent visuomenės atplaišos.
Nida Vasiliauskaitė: LRT nebeturi informacijos monopolio
– respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/nida-vasiliauskaite-lrt-nebeturi-informacijos-monopolio/
Jeigu tokį reportažą kas kitas parengtų, turėtų gal net riebia moraline kompensacija už organizacijai padarytą žalą atlyginti?