Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų palankiai vertina Lietuvos žemdirbius. 48 proc.  apklaustųjų nuomone, žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka.  Šias ir kitas įžvalgas atskleidė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) užsakymu bendrovės  „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1012 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Lietuviai vertina ūkininkų darbą

Tyrimo metu nustatyta, kad iš 56 proc. teigiamai į ūkininkus žiūrinčių Lietuvos gyventojų: 41 proc.  žemdirbius vertina greičiau palankiai, 15 proc. – labai palankiai. Sunku savo nuomonę šiuo klausimu pasakyti buvo 31 proc. apklaustųjų. 13 proc. respondentų žemdirbius vertina nepalankiai, 12 proc. – greičiau nepalankiai ir vos 1 proc. – visiškai nepalankiai.

Anot tyrėjų, Lietuvos ūkininkus dažniau labai palankiai vertino moterys bei su žemės ūkiu susiję respondentai.

Paprašyti įvardyti, kodėl teigiamai vertina ūkininkus, 26 proc. nurodė, kad pastarieji aprūpina maisto produktais, todėl laikytini maitintojais. 19 proc. pasitikėjimą ūkininkais išreiškė dėl to, kad jų nuomone, ūkininkai yra darbštūs. 7 proc. apklaustųjų vertina šalies ūkininkųgaminių kokybę. 4 proc. svarbu, kad tai „lietuviškas verslas“. 3 proc. respondentų patinka, kad ūkininkai gamina sveikus, natūralius vietinius gaminius.

Tarp neigiamai vertinančių ūkininkus, 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepriimtina, jog žemdirbiai  „daug skundžiasi“. 4 proc. apklaustųjų atrodo, kad ūkininkai „naudoja daug chemijos, netausoja gamtos“. 3 proc. respondentų neigiamai žiūri į žemdirbius dėl to, kad šie yra „brangininkai“.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, nors neigiamai vertinančių ūkininkus yra gerokai mažiau nei juos palaikančiųjų, tokios reakcijos – žmogiškos.

„Natūralu, kad kai kam gali susidaryti įspūdis, jog ūkininkai daug skundžiasi. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad esame visiškai priklausomi nuo gamtos stichijų, o jos, kaip parodė ir šie metai – ypač nenuspėjamos ir vos per valandą gali „nušluoti“ visą metų triūsą. Taigi, reakcijos į tokius įvykius – labai žmogiškos, – paaiškina LGAA vadovas.

Jo teigimu, tarša šalies žemės ūkyje taip pat yra ganėtinai minimali. Dar daugiau – pagal trąšų ir pesticidų naudojimą Lietuvos ūkininkai apskritai yra laikomi žaliausiais Europos Sąjungoje: „Turime turtingiausias sėjomainas, taikome precizinio ūkininkavimo priemones“, – priduria A. Macijauskas.

Žemės ūkis – strateginė Lietuvos ūkio šaka

Tyrimo duomenimis, beveik pusės apklaustųjų (48 proc.) nuomone, žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka, 28 proc. – svarbi ir tik 1 proc. gyventojų pasirodė, kad žemės ūkis yra visiškai nesvarbus. Vidutinis vertinimas siekė 4,19 iš 5 balų.

Apklausa parodė, kad maksimaliais 5 balais, kaip labai svarbią Lietuvos ūkio šaką, žemės ūkį dažniau įvardijo moterys taip pat vyresni nei 45 metų vyrai bei tie apklausos dalyviai, kurie yra gana artimai susiję su žemės ūkiu. Vidutiniškai (3 balais) žemės ūkį, kaip svarbią šalies ekonomikos šaką dažniau laiko vyrai taip pat respondentai nesusiję su ūkininkavimu.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo A. Macijausko teigimu, tyrimas atskleidė, kad esant ekonominiam neapibrėžtumui bei vykstant karui Ukrainoje, žemės ūkio sektorius Lietuvoje atlieka labai svarbias ekonomines bei socialines funkcijas ir yra reikšminga šalies ūkio šaka.

„Žemės ūkis valstybei yra strategiškai svarbus ir tam yra kelios priežastys. Karas Ukrainoje, o prieš tai užklupusi COVID-19 pandemija atskleidė, kad ilgos maisto tiekimo grandinės, kai produktus gauname iš kitų šalių, krizių metu tampa labai jautriu klausimu, nes esame nebe tokie saugūs. Maisto gaminiais turime ir galime apsirūpinti patys. Tai parodo šalies atsparumą krizėms“,  – įsitikinęs A. Macijauskas.