Lapkričio 4 d., šeštadienį, Širvintų kultūros centre nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro vyks vyresnio amžiaus liaudiškų šokių grupių pasirodymai – varžytuvėse dalyvaus ir dėl pagrindinių prizų varžysis net dvidešimt du kolektyvai iš Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio miestų, Marijampolės, Birštono, Tauragės, Radviliškio, Visagino, Kėdainių, Pakruojo, Širvintų rajonų, Garliavos, Raudondvario, Smilgių, Žaslių, Švėkšnos miestelių ir Punsko (Lenkija).
Margą rudenį dar margesnis šventinis šurmulys lapkričio pirmą savaitgalį užlies Širvintas – net keturi šimtai šokėjų iš visos Lietuvos širvintiškius ir miesto svečius pakvies į spalvingą ir smagų renginį – liaudiškų šokių varžytuvių sambūrį „Iš aplinkui“.
„Pasirengti šiųmečiam varžytuvių sambūriui kolektyvų vadovams buvo nemažas iššūkis.
Viena pagrindinių dalyvavimo varžytuvėse sąlygų – naujo sceninio šokio įtraukimas į kolektyvo meninę programą.
Ši nelengva užduotis vienus vadovus paragino gerokai paplušėti ieškant naujų šokių, kitus padrąsino kurti.
Tikime, kad varžytuvių sambūris „Iš aplinkui“ praturtins choreografijos žanrą naujais šokiais ir kūrėjais“, – sakė varžytuvių komisijos narė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografijos žinovė Živilė Adomaitienė.
Šokių grupes, kurios rungsis trijose kategorijose – miestų, rajonų centrų, miestelių ir kaimų, pagal repertuaro pasirinkimą, tinkamą šokių atlikimo manierą, sceninę kultūrą bei išskirtinumą vertins ir nugalėtojus rinks choreografijos žanro žinovų komisija.
Naujas scenines kompozicijas paruošę vyresniųjų šokių kolektyvai tai pat varžysis kūrybiškiausio vadovo, išraiškingiausiai atlikto šokio ir elegantiškiausio šokėjo rungtyse.
Širvintų kultūros centras ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras šokėjų sambūrius, į kuriuos sukviečia geriausius Lietuvos kolektyvus, rengia nuo 2002 m.
Kas dvejus metus rengiamomis varžytuvėmis siekiama puoselėti liaudiško sceninio šokio paprotį, skatinti kurtis naujus suaugusiųjų šokių kolektyvus, ugdyti šokėjų meninį lygį bei pakviesti aktyviai rengtis 2024 m. šimtmetį minėsiančiai Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“.
Liaudiški šokiai, žinovai, vyresnio amžiaus šokėjai (o ne, atsiprašant, kažkokie senjorai ir senjoritos – man skamba, kaip pasityčiojimas, lietuvė valstietė, išėjusi į pensiją, vadinama senjorita ar senjora).