„Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija užbaigė pirmąjį kompleksinį Neries tyrimą Vilniaus miesto ribose, 24 km atkarpoje. Galutiniai tyrimo rezultatai parodė, kad bendra upės būklė yra gera, joje randama daug Lietuvos Raudonosios knygos narių, o taip pat ir ištisus dešimtmečius šalyje neaptiktų organizmų. Vis dėlto tyrėjams nerimą kelia žemutinė miesto dalis – ties Paneriais fiksuojama ženkliai prastesnė upės būklė ir normas viršijanti teršalų koncentracija.
Tyrimo metu buvo analizuojamos keturios Neries atkarpos nuo Verkių malūno iki Gariūnų tilto: ties Verkiais, Lietuvos Respublikos Seimo rūmais, Žvėryno-Karoliniškių mikrorajonais ir Žemaisiais Paneriais. Visose jose buvo vertinami ir tiriami ne tik įvairūs ekosistemos parametrai, bet ir kreipiamas didelis dėmesys į žmonių daromą poveikį upės būklei.
„Šalia sostinės upių vystome ne vieną projektą. Todėl siekdami suderinti šiuolaikinio žmogaus ir gamtos poreikius, jaučiame atsakomybę rūpintis šiais vandens telkiniais. Šis tyrimas – pirmasis žingsnis, leidžiantis ne tik geriau pažinti ir įvertinti, kokį turtą turime šalia savęs, bet ir priimti reikalingus sprendimus Neries išsaugojimui bei puoselėjimui. Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus bei mokslininkų rekomendacijas būtent tai ir ruošiamės daryti“, – sako „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Anot vieno iš tyrimą atlikusių mokslininkų Kęstučio Skrupskelio, nors miesto upės būklė ties centrinėmis ir pramoninėmis vietomis yra šiek tiek prastesnė negu žaliuosiuose rajonuose, džiugina faktas, kad bendra situacija yra gera. Jo teigimu, visose tirtose upės dalyse gausu gyvūnijos ir augalijos, kuri yra prisitaikiusi prie skirtingų gyvenimo sąlygų.
„Nerimą kelia tik atkarpa ties Žemaisiais Paneriais, kur aptikome normas viršijančius naftos teršalų, kitų cheminių junginių kiekius bei didesnes šiukšlių sankaupas. Vis dėlto žvelgiant į bendrą paveikslą, galime pasidžiaugti, jog upė yra švari, joje be jokių baimių galima tiek maudytis, tiek žvejoti“, – pasakoja hidrobiologas, „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms K. Skrupskelis.
Neryje gausu retų ir saugomų gyventojų
24 km ilgio tirtoje upės atkarpoje mokslininkai aptiko 28 žuvų rūšis. Tarp jų buvo aptikta net 10 saugomų ir globojamų žuvų rūšių: lašiša, šlakis, kiršlys, upėtakis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, srovinė aukšlė, skersnukis, salatis ir paprastasis kūjagalvis.
„Gerą Neries ekologinę situaciją miesto ribose rodo joje gyvenanti didelė reofilinių žuvų įvairovė. Ties Žvėryno-Karoliniškių mikrorajonais mums pavyko aptikti skersnukio jauniklį, ši rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir prieš gerą dešimtmetį buvo laikyta kone išnykusia Lietuvos teritorijoje. Aptikome ir agresyvios invazinės rūšies žuvį – kaspijinį upinį grundalą. Reikėtų atkreipti žvejų dėmesį ir skatinti juos aktyviau gaudyti šias žuvis bei nepaleisti jų atgal į upę“, – sako mokslininkas.
Pasak jo, atliekant tyrimą buvo tikimasi, kad mažiausia žuvų įvairovė bus ties betonuota krantine, Vilniaus centrinėje dalyje: „Hipotezė pasitvirtino, ties Seimu aptikome 15 skirtingų rūšių – ilgainiui čia įsikūrė žuvys, mėgstančios stipresnę srovę ir kietą gruntinį dugną. Nors šioje dalyje žuvų rūšių mažiau negu kitose, vertinant, kad tai yra betonuota krantinė, jų įvairovė išlieka gausi, žuvys prisitaikė prie miesto ritmo.“
Netikėtas radinys
Atliekant upės dugno organizmų tyrimus, buvo rastos net 67 jų rūšys. Čia dominavo apsiuvos, lašalai ir pilvakojai moliuskai. Dauguma iš aptiktų rūšių yra tipiniai tekančių vandenų gyventojai, tačiau buvo rasta ir tokių rūšių, kurios gali gyventi užterštoje aplinkoje arba sugeba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.
„Didelis kiekis dugno bestuburių organizmų rūšių liudija gausią buveinių įvairovę ir gerą upės ekologinę būklę. Jų kiekis ir gausa keliaujant pasroviui mažėja – tai rodo neženklų neigiamą miesto poveikį upei. Labai nustebome, kai aptikome lašalo lervą – šis retas bestuburis yra nebūdingas Lietuvos florai ir faunai, paskutinį kartą šalies vandenyse buvo aptiktas prieš daugiau nei 30 metų. Taip pat aptikome itin saugomas žirgelio (laumžirgio) – pleištinės skėtės lervas“, – teigia K. Skrupskelis.
Prasčiausia padėtis – Žemuosiuose Paneriuose
„Darnu Group“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad problemiškiausia Neries atkarpa – ties Žemaisiais Paneriais. Anot K. Skrupskelio, analizuojant visus rezultatus, stebima tendencija, kad upės būklė, tekant iš šiaurinės miesto dalies į pietinę, palaipsniui prastėja.
„Tokią tendenciją lemiame mes, žmonės – gausiau apgyvendintos vietovės, pramoniniai rajonai, neišvengiamai atsispindi ir upės gyvenime. Probleminėje Neries atkarpoje ties Žemaisiais Paneriais fiksavome didesnį naftos produktų kiekį vandenyje – čia upė teka pro miesto pramoninę zoną, kurioje daugiau objektų, galinčių potencialiai teršti aplinką. Čia bendrojo azoto junginių koncentracija ir nedidelis dugno bestuburių kiekis rodo vidutinę, o vandens augalų įvairovė ir bendras deguonies suvartojimas – blogą upės būklę. Tam įtakos turi lietaus vandeniu atnešami teršalai iš šalimais esančių pramoninių teritorijų“, – pastebi mokslininkas.
Kas galėtų pagerinti padėtį?
Siekiant išlaikyti ir pagerinti teigiamą Neries būklę Vilniuje, mokslininkai siūlo tris esmines veiksmų sritis – stebėjimą, švietimą ir invazinių rūšių valymą.
„Norint išsaugoti ir gerinti Neries ekologinę būklę, reikėtų į jos stebėjimą įtraukti ir visuomenę. Nuotolinių, viešai prieinamų duomenš apie vandens kokybę stebėjimas padėtų operatyviau reaguoti į galimus trumpalaikius taršos atvejus. Taip pat būtinas intensyvesnis ir atidesnis taršos naftos gaminiais stebėjimas įvertinant pramoninėje miesto zonoje esančius lietaus kanalizacijos surinktuvus ir šioje teritorijoje vykdomą komercinę veiklą. Taip pat aktualus ir priekrančių bei upės valymas nuo invazinių augalų, šiukšlių“, – akcentuoja „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms.
„Darnu Group“ įsteigtas fondas kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija jau yra atlikęs pirmąjį išsamų Vilnelės tyrimą, kurio metu išaiškėjo, jog šios upės ekosistema pilna retų augalų, žuvų ir paukščių. Mokslininkai nustatė, kad Vilnelėje ir jos priekrantėse gyvena per 30 Lietuvos Raudonosios knygos ir ES direktyvų saugomų ekosistemos gyventojų.
